Tokios buvo mūsų šalies politikų kalbos, jiems vertinant pasibaigusį Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Dar prieš Lietuvai stojant prie ES vairo buvo akivaizdu, kad mūsų politikai linkę sureikšminti šį procesą. Tokį jų elgesį lėmė ne tik jų ir didelės dalies visuomenės provincialus mąstymas, bet ir siekis patiems atrodyti labai svarbiems.
Tad nieko keista, kad, fanfaromis pasitikus pirmininkavimo pradžią, jo pabaiga Lietuvoje buvo pasveikinta dar aukštesnėmis gaidomis.
Kas yra tas pirmininkavimas? Daugiausia tai administracinių ES aparato procesų, vykstančių savaime, techninis koordinavimas ir aptarnavimas. Taip jis vertinamas ir pačioje ES.
Bet Lietuvos valdžia pirmininkavimą įvertino lyg viso valstybės aparato atliktą žygdarbį.
Įvairaus rango politikai ir diplomatai nėrėsi iš kailio pasakodami, jog visa sužavėta Europa dabar liūdi, kad Lietuvos pirmininkavimas baigėsi.
Šiame chore bene garsiausiai skambėjo šalies vadovės D.Grybauskaitės balsas.
Prezidentė pareiškė, kad visa valstybės tarnyba atlaikė didelius iššūkius ir parodė savo brandumą.
Tiesa, liko neaišku, kas, be kokių nors techninių nesklandumų, galėjo atsitikti valstybėje, jau seniai visais lygiais įsiliejusiai į bendrą ES institucinį aparatą.
D.Grybauskaitė, be abejo, neapsiėjo ir be smulkesnių, grynai į vidaus politinę rinką orientuotų viešųjų ryšių manevrų.
Pavyzdžiui, prezidentė rado progą patvirtinti, jog buvo teisi po Seimo rinkimų kėlusi paniką, kad naujieji ministrai, nemokantys angliškai, esą gali daryti gėdą pirmininkavimo metu.
Šalies vadovė pareiškė, kad per įvairias derybas jai tekdavo pačiai įsikišti ir „gelbėti situaciją“, kai neįvardyti ministrai nesugebėdavo susitvarkyti.
Kita vertus, D.Grybauskaitė, demonstruodama artumą su tauta, specialią padėką skyrė kasdienį darbą dirbusiems vairuotojams ir valytojoms.
Vidaus politinės virtuvės kvapą skleidžia ir prezidentės pažerti atminimo ženklai už nuopelnus per pirmininkavimą.
Be kitų, apdovanoti ir D.Grybauskaitės patarėja D.Ulbinaitė, įklimpusi į slaptos pažymos nutekinimo skandalą, ir premjeras A.Butkevičius, ir buvęs Seimo pirmininkas V.Gedvilas.
Bet aršiausia prezidentės kritikė, „darbiečių“ ir Seimo vadovė L.Graužinienė liko už apdovanojimų borto.
Žinoma, nei prezidentė, nei kiti veikėjai negalėjo nutylėti ir geopolitinės pirmininkavimo proceso dalies, nors čia sekėsi ne taip nuostabiai.
Juk svarbiausias politinis tikslas, kurio labiausiai troško Lietuva, – Ukrainos priartėjimas prie ES – nebuvo pasiektas. Tai atsitiko ne tik dėl dvejopų Ukrainos valdžios žaidimų, Rusijos spaudimo, bet ir dėl nepakankamo pačios Lietuvos bei visos ES aktyvumo.
Todėl Lietuvos valdžia, kalbėdama apie savo geopolitinį kraitį, labiau gyrėsi tuo, kad mūsų šalis pradėjo darbą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad nulėmė derybas dėl būsimojo ES biudžeto ar kad išsikovojo didesnę ES finansinę paramą.
Mums giriantis šiais žygiais, kur kas svarbesniais laimėjimais jau džiaugiasi tylesni kaimynai – latviai į naujus metus įžengė piniginėse turėdami nebe latus, o eurus.
Šia proga mūsų valdžia priminė, kad projektas „Euras Lietuvoje 2015“ bus ne mažiau svarbus nei ką tik pasibaigęs pirmininkavimas ES Tarybai.
Kad eurą svarbiu tikslu laiko ir Vyriausybė, ir Prezidentūra, rodo 2014-ųjų išvakarėse D.Grybauskaitės pasirašytas ir pagirtas kitų metų biudžetas, taip pat abiejų minėtų institucijų vadovų pareiškimai.
Bet sėkmingai kastis prie euro, regis, gali būti sunkiau nei priimti svečius iš Europos – vien dėl daug blogesnio vidaus politikos klimato.
Juk pirmininkavimą ES švente vadino visos pagrindinės politinės jėgos.
O štai valdančiųjų „tvarkiečių“ lyderis europarlamentaras R.Paksas jau senokai iš principo purkštauja prieš eurą.
Negana to, L.Graužinienė šiomis dienomis paskelbė, kad visa koalicija dėl euro nėra apsisprendusi, o Darbo partija net bus prieš, jei socialdemokratai neįgyvendins rinkimų pažado pakelti minimalią algą iki pusantro tūkstančio litų.
Vadinasi, nuo esamų ir būsimų tarptautinių laimėjimų svaigstančiai šalies valdžiai dar teks nemažai paklampoti kasdienės vidaus politikos ir jos intrigų pelkėje.
Antai pati D.Grybauskaitė ne tik neišsikapstė, bet ir toliau klimpsta slaptos saugumo informacijos nutekinimo istorijoje.
Šalies vadovė atsisakė liudyti bylą tiriantiems pareigūnams, raštu nurodžiusi, kad liudijimą laiko pertekliniu.
Kad Prezidentūra vis giliau apsikasa ar tiesiog tikisi išsukti uodegą, veikiausiai rodo ir netikėta žinia, jog iš darbo išėjo prezidentės vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais J.Markevičius.
Oficiali priežastis – J.Markevičius grįžta į karinę kontržvalgybą.
Bet neoficialiai jis buvo minimas kaip vienas pagrindinių asmenų, kurie, be pačios prezidentės ir jos patarėjos D.Ulbinaitės, galėjo dalyvauti slaptos informacijos nutekinimo procese.
Atsisveikinus su pažeidžiamais asmenimis D.Grybauskaitei bent kol kas bus ramiau.
Tačiau ar aplink Prezidentūrą besitelkiantys šešėliai neims gožti tikrų ar įsivaizduojamų visos valstybės laimėjimų spindesio?
Apžvalgininkas
