„Dabar yra intensyviai nagrinėjami šitas įstatymas ir kiti dokumentai. Prezidentei reikia priimti sprendimą per keletą dienų. Bet mūsų siekis yra užtikrinti kuo didesnius žuvų išteklius ir kuo didesnį prieinamumą prie gamtos išteklių žvejams ir visiems mėgėjams, kurie norėtų žvejoti“, - antradienį interviu Žinių radiju sakė prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais Nerijus Udrėnas.
Anot jo, turi būti užtikrintas balansas tarp mėgėjiškos ir verslinės žvejybos.
„Svarbiausias aspektas yra, kad žuvys yra gamtos ištekliai, jie yra riboti, priklausantys visai tautai, todėl turi būti užtikrinamas balansas tarp mėgėjų ir verslinės žvejybos. Ūkinės veiklos ribojimai galimi, bet turi būti proporcingi ir nustatomi remiantis objektyviais duomenimis, o už pažeidimus turi būti nustatytos proporcingos sankcijos“, - kalbėjo N.Udrėnas.
Šiuo metu Lietuvoje žvejams verslininkams leidžiama žvejoti 10-yje didžiausių šalies ežerų, Kuršių mariose ir 37 ežeruose, kur yra specializuota žvejyba.
Seimas gruodžio pabaigoje žvejybos gėluose vandenyse reguliavimą iš Aplinkos ministerijos perdavė Žemės ūkio ministerijai bei atstatė prieš metus buvusią kvotų skirstymo tvarką. V.Mazuronio teigimu, pataisos yra korupcinės.
„Esminis dalykas yra - bandymas su pataisomis žlugdyti Aplinkos ministerijos pradėtą politiką žvejybos gėluose vandenyse, tame tarpe ir kovą su brakonieriais. Verslo įmonės šiandien yra šešėlinio verslo atstovai ir didelė dalis jų veiklos yra šešėlis“, - tuomet parlamentarams teigė ministras.
Liberalsąjūdietis Eugenijus Gentvilas tuo metu aiškino, kad kvotų paskirstymas turi būti grąžinamas Žemės ūkio ministerijai.
„Korupcija dar didesnė bus, kai viena institucija nuo A iki Z kontroliuoja žvejybą“, - kalbėjo E.Gentvilas. Jis priekaištavo, kad Aplinkos ministerija nesugeba tinkamai žvejybą inspektuoti ir įsitikinti, ar žvejai parodo viską ką sugauna, nenuslepia duomenų.
