Pirmadienį dvi pagrindinių šalies institucijų vadovės Seime susitiko akis į akį, kur parlamento vadovė pasitiko į Sausio 13-osios įvykių minėjimą atvykusią D.Grybauskaitę.
Prie Seimo durų dvi simpatijų viena kitai nerodančios moterys padavė viena kitai ranką, tačiau daugiau nešnekėjo. L.Graužinienė palydėjo D.Grybauskaitę į Seime esančią Prezidento salę. Po to šalies vadovė nuėjo į senąją Seimo posėdžių salę, kur vyko minėjimas.
„Deja, šiandien, spręsdami įvairias valstybės gyvenimo problemas, pripažinkime, jog vienybės kartais pritrūksta. Mums, politikams, neretai asmeninės ambicijos ir iškelti tikslai būna svarbesni, nei paprastų Lietuvos žmonių interesai“, – apie politikų ambicijas prasitarė L.Graužinienė savo kalboje, pasakytoje per iškilmingą posėdį.
L.Graužinienė Seimui vadovauja jau daugiau kaip tris mėnesius, tačiau iki šiol pabendrauti su D.Grybauskaite jai nepavyko. Praėjusių metų lapkritį per Lietuvos kariuomenės dienos renginius sostinės Katedros aikštėje Seimo vadovė ir prezidentė stovėjo per žingsnį viena nuo kitos, tačiau net nepasisveikino.
D.Grybauskaitė ignoruoja Darbo partijos lyderę nuo pat jos darbo Seimo pirmininko kabinete pradžios. Per pirmuosius mėnesius L.Graužinienė kelis kartus užsipuolė ir sukritikavo D.Grybauskaitę. Darbo partijos lyderei užkliuvo net tai, kaip prezidentė puošė Kalėdų eglutę.
Skandalas kilo ir po to, kai L.Graužinienė atsiprašė vienos tarptautinės konferencijos, vykusios Seime, dalyvių už tai, kad jų pasveikinti neatvyko D.Grybauskaitė, nors jos pasirodymas net nebuvo įtrauktas į renginio darbotvarkę.
Lenkai protestavo prieš V.Landsbergį
Pirmininkaudama Seime vykusiam Laisvės gynėjų dienos minėjimui L.Graužinienė ypatingą dėmesį rodė buvusiam Aukščiausiosios Tarybos vadovui Vytautui Landsbergiui ir Rolandui Paksui, kurį vadino prezidentu.
Tiesa, V.Landsbergio kalba, kurioje jis užsiminė ir apie Rusijos vis dar aneksuotą Karaliaučiaus kraštą, nepatiko Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovams. Jie paliko salę, kai kalbą pradėjo sakyti buvęs konservatorių lyderis.
Lenkų partijos politikai pareiškė protestuojantys dėl to, kad nepriimami įstatymai, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime.
„Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, žeminančią žmogaus orumą bei ignoruojančią piliečių teises viešajame gyvenime, šalia valstybinės kalbos vartoti gimtąją kalbą Seimo LLRA frakcija pareiškia ryžtingą protestą palikdama salę V.Landsbergio pasisakymo metu“, – teigė partija savo pareiškime.
„Pabrėždami mūsų nuoširdžią pagarbą Sausio 13 dienos aukoms ir dalyviams, šiandien aktyviai dalyvausime visuose pagrindiniuose renginiuose, skirtuose Laisvės gynėjų dienai paminėti“, – pabrėžė lenkai, kurie tikino, kad jų demaršas niekaip nesusijęs su Sausio 13-ąja.
Šio akibrokšto neliko nepastebėję konservatoriai.
„Valdemaro Tomaševskio provokacija – iškilmingame Seimo posėdyje pradėjus kalbėti V.Landsbergiui salę demonstratyviai, praeidama pro tribūną, paliko visa Lenkų rikimų akcijos frakcija. Manau, kad tai didžiulė jų klaida“, – socialiniame tinkle „Facebook“ pareiškė Seimo narė Rasa Juknevičienė.
Sakydamas kalbą V.Landsbergis sukritikavo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, siekiančios įteisinti lenkų kalbos vartojimą Vilnijos krašte, politikus.
„Vos prieš keletą savaičių buvo stumiamas anachroniškas valstybės kalbos išstūmimo įstatymas, kur pagal nekonstitucinį įstatymą būtų leidžiama jos nevartoti. Negi trys koalicijos vadai nepajėgia suvokti, kad įsigaliojus tokioms normoms kai kuriose vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai bus gujama šalin, iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė“, – sakė V.Landsbergis.
„Jau dabar įstatymai verčia ją (valstybę. – Red.) patyčių objektu. Patyčių kultūra ir čia pribrendo, skatinamas piliečių nelojalumas, kiršinamas priešiškumas. Tai didžiausia žala Lietuvos lenkams, nors politiniai vadovai neva jais rūpinasi“, – kalbėjo pirmasis faktinis šalies vadovas.
Laisvės premija – S.Tamkevičiui
Šiais metais Seime Laisvės premija buvo įteikta arkivyskupui metropolitui Sigitui Tamkevičiui, kuris 1991 metų sausio 14 dieną aukojo šv.Mišias prie atviro Aukščiausiosios Tarybos lango.
Arkivyskupas, buvęs politinis kalinys, pogrindinės spaudos leidinio „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronika“ steigėjas ir redaktorius. „Lietuvos Katalikų bažnyčios kronikoje" buvo rašoma apie tikinčiųjų persekiojimą sovietų okupuotoje Lietuvoje.
1983 metais kunigas buvo suimtas ir, apkaltinus antisovietine propaganda ir agitacija, nuteistas dešimčiai metų laisvės atėmimo, kalėjo Rusijos lageriuose.
Premija siekia 17,25 tūkst. litų. Ji teikiama sausio 13-ąją.