Prezidentė D.Grybauskaitė rėžė V.Tomaševskiui

Kalbėdama Europos Parlamento plenarinėje sesijoje prezidentė atmetė V.Tomaševskio ir Lenkijos europarlamentarų priekaištus, pabrėždama, jog jokia tarptautinė institucija nenustatė, kad Lietuva pažeistų tarptautines normas dėl tautinių mažumų apsaugos.

„Asmeniškai ponui Tomaševskiui: aš manau, kad jūsų asmeninis siekis ir jūsų politinės karjeros tikslas yra Lietuvos diskreditavimas pačioje Lietuvoje, šiuose rūmuose ir tarptautiniu mastu“, – Europos Parlamente sakė Lietuvos prezidentė.

D.Grybauskaitė vėliau spaudos konferencijoje Europos Parlamente priminė, kad V.Tomaševskio iniciatyva klausimai dėl tautinių mažumų teisių buvo keliami ir Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai.

„Tai buvo daroma didele dalimi asmeniškai pono Tomaševskio, kuris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek Europos Parlamente mėgina diskredituoti Lietuvą. Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus“, – teigė ji.

Pasak prezidentės, lenkai Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas mokytis gimtąja kalba – čia lenkai turi galimybę mokytis lenkiškai nuo darželio iki aukštosios mokyklos.

„Lietuva suteikia geriausias Europoje sąlygas savo mažumoms“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.

Lietuvos prezidentė teigė, kad klausimai dėl tautinių mažumų keliami, siekiant didesnio populiarumo artėjant gegužę vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.

„Reikalavimas sudaryti lenkų mažumai ypatingas sąlygas, net geresnes už lietuvių esamas sąlygas, tiek studijuojant, tiek kitais klausimais, negali būti priimtinas. Visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos įstatymus. Aš kaip prezidentė visus Lietuvos piliečius gerbiu vienodai“, – sakė D.Grybauskaitė.

Premjeras socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius koalicijos partnerės Lietuvos lenkų rinkiminės akcijos lyderio Valdemaro Tomaševsio pasisakymus Europos Parlamente dėl esą diskriminuojamų lenkų Lietuvoje pavadino „politinės kultūros stoka“.

„Vertinu, kad tai stoka elementarios politinės kultūros, kad teismai Lietuvoje yra nepriklausomi, ir politikai negali daryti jokio spaudimo teismams“, -  komentuodamas V.Tomaševskio pareiškimą sakė A.Butkevičius.

Kovoja už lenkiškus užrašus

D.Grybauskaitei antradienį Europos Parlamente pristačius Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, V.Tomaševskis ir grupė Europos Parlamento narių iš Lenkijos apkaltino Lietuvą diskriminuojant vietos lenkus.

Lenkai kritikavo teismo sprendimą skirti daugiau kaip 40 tūkst. litų baudą Šalčininkų valdininkui, kuris nevykdo teismo sprendimo nukabinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles. Pagal Lietuvos įstatymus, viešieji užrašai turi būti valstybine lietuvių kalba.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai dėl nepriimamų įstatymų, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime, pirmadienį protestavo Lietuvos Seime.

Iškilmingame parlamento posėdyje minint sovietų agresijos 23-iąsias metines ir kalbą sakant tuomečiam šalies vadovui Vytautui Landsbergiui, lenkų politikai demonstratyviai paliko salę.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir juos remianti Varšuva siekia, kad Lietuva priimtų įstatymus, kurie leistų gatvių ir vietovardžių užrašus lenkų kalba ir leistų naudoti lenkišką abėcėlę rašant vardą ir pavardę asmens dokumentuose.

Lietuvoje lenkai sudaro 6,6 proc. gyventojų.

Antradienį prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Nerijus Udrėnas per interviu Žinių radijui sakė, kad Lietuvos lenkų politikai, kurie pirmadienį Seime minint sovietų agresijos 23-iąsias metines paliko parlamento salę, pademonstravo nepagarbą Lietuvos valstybės atkūrimui ir politinės kultūros stoką.

„Tikrai buvo parodyta tam tikra nepagarba Lietuvos valstybės atkūrimui ir jos atkūrimo lyderiui Vytautui Landsbergiui. Ir tikrai mums reikėtų turėti daugiau politinės kultūros pagerbiant kovojusius už Lietuvos nepriklausomybę“, – kalbėjo prezidentės vyriausiasis patarėjas socialinės politikos ir ekonomikos klausimais N.Udrėnas.

Pirmadienį Seime minint sovietų agresijos 23-iąsias metines ir kalbą sakant tuometiniam šalies vadovui V.Landsbergiui, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcijos politikai paliko salę, protestuodami dėl to, kad nepriimami įstatymai, kurie leistų platesnį lenkų kalbos vartojimą viešajame gyvenime.

Partijos atstovai išsakė pasipiktinimą dėl teismo sprendimu skirtos daugiau kaip 43 tūkst. litų baudos Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui Boleslovui Daškevičiui, kuris nevykdė teismo sprendimo nukabinti gatvių lenteles su užrašais lenkų kalba.

1991-ųjų sausio 13-ąją sovietų kariuomenei šturmuojant Televizijos bokštą žuvo 14 Lietuvos laisvės gynėjų, tarp jų viena mergina – Loreta Asanavičiūtė, kuri pateko po tanko vikšrais ir mirė ligoninėje. Į medicinos įstaigas kreipėsi 580 nukentėjusiųjų.

V.Landsbergis 1990–1992 metais buvo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo  Seimo pirmininkas.