Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis
išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog
parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti
pagrindu prezidentui jį atleisti.
„Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį (...)
generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas
apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas,
Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti“, -
paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot Konstitucinio Teismo, tokios pareigos nustatymas reikštų
kišimąsi į prokurorų veiklą ir prokurorų nepriklausomumo
varžymą.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė po teismo posėdžio
žurnalistams sakė, kad nebeliko abejonių, jog Seimas turi keisti
Prokuratūros įstatymą ir Seimo statutą.
„Turi būti skubiai daromi įstatymo ir Seimo statuto pakeitimai“,
- žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Spalio mėnesį Seimas nepritarė generalinio prokuroro Dariaus
Valio pateiktai prokuratūros ataskaitai ir ėmė siekti jo atleidimo.
Tačiau prezidentė pareiškė pasitikinti prokuroru ir kreipėsi į
Konstitucinį Teismą.
Paskelbus išaiškinimą, prezidentė D.Grybauskaitė išplatino
pareiškimą, kuriame sako, jog Konstitucinis Teismas sustabdė
antikonstitucines Seimo iniciatyvas.
„Šis sprendimas užtikrins teisėsaugos nepriklausomybę nuo
politinių grupių interesų. Visi teisės aktai turi atitikti
svarbiausią šalies įstatymą - Konstituciją“, - pranešime spaudai
teigė prezidentė.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, užuot reikalavus
ataskaitos, dėl kurios būtų balsuojama, iš generalinio prokuroro
galėtų būti reikalaujama teikti informaciją, viešus pranešimus.
Juose, anot Teismo, galėtų būti informuojama apie
baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso
gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos
kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo
įstaigomis organizavimą, prokuratūros darbe kylančias problemas.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad generalinio
prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik
įstatyme, o Seimo statute gali būti numatyta, kokia tvarka Seimas
priima sprendimą dėl pritarimo prezidento siūlymui skirti ar
atleisti generalinį prokurorą.
Prezidentės patarėja R.Svetikaitė sakė, kad Konstitucinio
Teismo išaiškinimas reiškia, jog gali tekti peržiūrėti ir
nuostatas dėl kitų institucijų vadovų nepriklausomumo ir atleidimo
pagrindų. Tačiau ji konkrečių įstaigų neįvardijo, sakydama, kad
reikia detaliau susipažinti su nutarimu.
Į KT kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, prašydama
išaiškinti KT 2000, 2003, 2004 ir 2006 metų nutarimus.
Valstybė vadovė klausė, ar minėti nutarimai reiškia, kad iš
generalinio prokuroro negalima reikalauti atsiskaityti Vyriausybei ir
Seimui. Prezidentė taip pat klausė, ar generalinio prokuroro
atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyti ne tik įstatyme,
bet ir Seimo statute.
Lapkritį D.Grybauskaitė buvo vetavusi įstatymą, kuriuo
plečiami Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį prokurorą,
tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir įstatyme įrašė
nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas gali atleisti Seimo
siūlymu.
Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri
leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai
siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.
D.Grybauskaitės teigimu, toks reguliavimas gali prieštarauti
Konstitucijai, nes, pasak jos, sudaro prielaidas atleisti generalinį
prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet
kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio
teisinio pagrindo.
Anot valstybės vadovės, Prokuratūros įstatymo pataisos sudarys
galimybę atleisti generalinį prokurorą, jei jis neįtiks daliai
politikų ir taip padarys prokurorą nuo jų priklausomą.
Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir
atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.