Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui jį atleisti.
„Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį (...) generalinis prokuroras būtų įpareigotas teikti tokias ataskaitas apie Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklą, kurioms Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ar Vyriausybė turėtų pritarti“, - paskelbė Konstitucinis Teismas.
Anot Konstitucinio Teismo, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų veiklą ir prokurorų nepriklausomumo varžymą.
Prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė po teismo posėdžio žurnalistams sakė, kad nebeliko abejonių, jog Seimas turi keisti Prokuratūros įstatymą ir Seimo statutą.
„Turi būti skubiai daromi įstatymo ir Seimo statuto pakeitimai“, - žurnalistams sakė prezidentės patarėja.
Spalio mėnesį Seimas nepritarė generalinio prokuroro Dariaus Valio pateiktai prokuratūros ataskaitai ir ėmė siekti jo atleidimo. Tačiau prezidentė pareiškė pasitikinti prokuroru ir kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Paskelbus išaiškinimą, prezidentė D.Grybauskaitė išplatino pareiškimą, kuriame sako, jog Konstitucinis Teismas sustabdė antikonstitucines Seimo iniciatyvas.
„Šis sprendimas užtikrins teisėsaugos nepriklausomybę nuo politinių grupių interesų. Visi teisės aktai turi atitikti svarbiausią šalies įstatymą - Konstituciją“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.
Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, užuot reikalavus ataskaitos, dėl kurios būtų balsuojama, iš generalinio prokuroro galėtų būti reikalaujama teikti informaciją, viešus pranešimus.
Juose, anot Teismo, galėtų būti informuojama apie baudžiamosios politikos prioritetų įgyvendinimą, viešojo intereso gynimą, prokuratūros darbo organizavimą, prokuratūros veiklos kryptis, bendradarbiavimo su Lietuvos ir užsienio ikiteisminio tyrimo įstaigomis organizavimą, prokuratūros darbe kylančias problemas.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka turi būti nustatyti tik įstatyme, o Seimo statute gali būti numatyta, kokia tvarka Seimas priima sprendimą dėl pritarimo prezidento siūlymui skirti ar atleisti generalinį prokurorą.
Prezidentės patarėja R.Svetikaitė sakė, kad Konstitucinio Teismo išaiškinimas reiškia, jog gali tekti peržiūrėti ir nuostatas dėl kitų institucijų vadovų nepriklausomumo ir atleidimo pagrindų. Tačiau ji konkrečių įstaigų neįvardijo, sakydama, kad reikia detaliau susipažinti su nutarimu.
Į KT kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė, prašydama išaiškinti KT 2000, 2003, 2004 ir 2006 metų nutarimus.
Valstybė vadovė klausė, ar minėti nutarimai reiškia, kad iš generalinio prokuroro negalima reikalauti atsiskaityti Vyriausybei ir Seimui. Prezidentė taip pat klausė, ar generalinio prokuroro atleidimo pagrindai ir tvarka gali būti nustatyti ne tik įstatyme, bet ir Seimo statute.
Lapkritį D.Grybauskaitė buvo vetavusi įstatymą, kuriuo plečiami Seimo įgaliojimai atleidžiant generalinį prokurorą, tačiau parlamentarai prezidentės veto atmetė ir įstatyme įrašė nuostatą, kad generalinį prokurorą prezidentas gali atleisti Seimo siūlymu.
Be to, parlamentarai yra priėmę Seimo statuto pataisą, kuri leidžia nepritarus Generalinės prokuratūros veiklos ataskaitai siūlyti prezidentei atleisti generalinį prokurorą.
D.Grybauskaitės teigimu, toks reguliavimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes, pasak jos, sudaro prielaidas atleisti generalinį prokurorą iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų terminui bet kuriuo momentu be jokios aiškios priežasties ir nesant jokio teisinio pagrindo.
Anot valstybės vadovės, Prokuratūros įstatymo pataisos sudarys galimybę atleisti generalinį prokurorą, jei jis neįtiks daliai politikų ir taip padarys prokurorą nuo jų priklausomą.
Lietuvos Konstitucija numato, kad generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu.
