Taip atsitiktų tuomet, jei nepasiskelbusi kandidatė D.Grybauskaitė, pagal kurią kol kas būsimieji rinkimai ir styguojami, staiga paskelbtų, kad juose nedalyvaus.
Kol kas visos partijos ir atskiri veikėjai, kurie jau žengė į rinkimų trasą ar tik rengiasi apsispręsti dėl šio žingsnio, elgiasi taip, lyg dabartinė šalies vadovė jau būtų oficiali kandidatė.
Net sunku įsivaizduoti, kokia sumaištis kiltų pagrindinėse partijose ir visoje politikos virtuvėje, jei D.Grybauskaitė ištartų ne visų laukiamą „taip“, o netikėtą „ne“.
Didžiausių kvailių vietoje, žinoma, atsidurtų opoziciniai konservatoriai ir liberalai, kurie savo lyderių lūpomis jau išreiškė absoliučią paramą D.Grybauskaitės kandidatūrai.
Ypač keblų galvosūkį prireiktų spręsti konservatoriams. Pasitelkti dar neseniai buvusią populiariąją I.Degutienę ar vieną nemėgstamiausių šalies politikų A.Kubilių? O gal neatverti senų vidaus rietenų žaizdų ir mėginti ieškoti ko nors iš šalies, aišku, vėl turinčio dėstymo aukštojoje partinėje mokykloje patirties?
Į panašią padėtį patektų ir dabar atsisakę savo kandidatą kelti liberalai.
Tokiu žingsniu Liberalų sąjūdžiui atstovaujantys politikai viešai prisipažino esantys paprasčiausi bailiai, o ne laisvų pažiūrų žmonės. Kaip per rinkimus turės elgtis jų rinkėjai?
Tiesa, jiems būtų paprasčiau – galėtų nedelsdami nupūsti dulkes nuo dar ne visų pamiršto ankstesnio savo garsaus rinkimų šūkio „Už Petrą, už Petrą!“.
Apsijuokusiųjų eilėje išsirikiuotų ir socialdemokratai su savo lyderiu A.Butkevičiumi. Juk premjeras, dar visai neseniai net lenkęs D.Grybauskaitę reitingų lenktynėse, atsisakė dalyvauti rinkimuose.
Tad jei D.Grybauskaitė antrajai kadencijai pasakytų „ne“, socialdemokratų lyderis dėl savo sprendimo galėtų apsikramtyti alkūnes. Arba mėginti apsukti partiją 180 laipsnių – atšaukti ką tik suvažiavime palaimintą Z.Balčyčio kandidatūrą.
Pakeisti partijos sprendimą dėl kandidato greičiausiai sukrustų ir Darbo partija. Į prezidento rinkimus dabar siunčiamas savo pajėgumus jau seniai iššvaistęs A.Paulauskas, taip saugant Seimo pirmininkę L.Graužinienę, kad ji nežūtų po D.Grybauskaitės reitingo vikšrais.
Dar didesnės intrigos tiek „tvarkiečių“ gretose, tiek visoje valdančiojoje koalicijoje užvirtų dėl to, ar leisti būsimuose rinkimuose dalyvauti pašalintam prezidentui R.Paksui.
Juk dalis socialdemokratų ir dabar dvejoja, ar verta Seime už tai balsuoti. Mat ne vienos partijos jau atliktos visuomenės apklausos rodo, kad R.Paksas rinkimuose galėtų sudaryti rimtą konkurenciją netgi laimėti pasiryžusiam Z.Balčyčiui.
Be to, pasitraukus D.Grybauskaitei, į rinkimų areną plūstelėtų dar gausesnis būrys kandidatų, atstovaujančių sau arba įvairioms antrojo ir trečiojo politikos ešelono jėgoms.
Mat daugelio pretendentų į postą galimybės jeigu ne laimėti, tai bent patekti į antrąjį rinkimų turą taptų daugmaž vienodos.
O realias viltis tapti šalies vadovu galėtų puoselėti ne tik Z.Balčytis, A.Paulauskas ar A.Zuokas, bet ir dar vienas kitas veikėjas.
Tokią situaciją lemtų ir tai, kad rinkėjai būtų priblokšti.
Tačiau sutrikę būtų ir daugelis kandidatų. Juk beveik visi dabar jau pasiskelbusieji (galbūt išskyrus Z.Balčytį) tiek savo apsisprendimą, tiek visą rinkimų kampaniją pirmiausia grindžia kritika, nutaikyta į dabartinę S.Daukanto aikštės rūmų šeimininkę.
Vis dėlto tokios visuotinės sumaišties scenarijus greičiausiai liks tik istorija, nes tikimybė, kad D.Grybauskaitė ištars „ne“, beveik nulinė.
Ši tikimybė padidėtų, jei prezidentė turėtų bent kiek apčiuopiamesnių galimybių patekti į Europos Sąjungos valdžios olimpą. Bet neseniai net pati D.Grybauskaitė pripažino, kad jai nėra realių galimybių dalyvauti didžiosiose Europos valdžios dalybose.
Kol kas visi prezidentės veiksmai, pirmiausia itin alergiška reakcija į kiekvieną naujai pasirodantį ar galimą rinkimų dalyvį, jau senokai rodo, kad tvirtai apsispręsta siekti antrosios kadencijos.
Būsimuosiuose rinkimuose intriga vis dėlto lieka: ar prireiks antrojo turo? Jo nebus tuo atveju, jei pirmajame ture dalyvaus daugiau nei pusė rinkėjų, o pirmaujantis kandidatas surinks daugiau nei pusę visų atėjusiųjų balsų.
Kuo daugiau bus kandidatų, tuo didesnė tikimybė, kad D.Grybauskaitei, skirtingai nei prieš penkerius metus, šį pavasarį gali tekti pakovoti ir antrajame ture.
O kandidatų, netgi ne iš kelmo spirtų, šįkart, atrodo, gali užderėti neblogai. Ir ne vienas nuo rinkėjų pyrago atsignybs savus procentus balsų.
Ekspertai prognozuoja, jog antrajame rinkimų ture favoritas jau nebūtų toks aiškus ir kova užvirtų iš naujo. Ypač jeigu su D.Grybauskaite grumtųsi, pavyzdžiui, valdančiųjų socialdemokratų atstovas.
Bet dauguma prognozuotojų mano, kad net jei prireiktų antrojo rinkimų turo, D.Grybauskaitė liktų soste, tiesa, kiek nukraujavusi.
Taigi ar bus įdomūs vis labiau artėjantys rinkimai? Gal į šį klausimą dar neatsakykime.