Toliau tokio žingsnio aiškinimų yra bent pora - nuo Vytauto
Didžiojo universitete (VDU) dėstančio politikos mokslų eksperto
Bernaro Ivanovo versijos, kad taip subtiliai bandoma partiją Tvarka
ir teisingumas išstumti į užribį, iki Mykolo Romerio universiteto
(MRU) docento politologo Vytauto Dumbliausko remiamos idėjos, kad
Prezidentės Dalios Grybauskaitės rėmėjai išsigando galimo
konkurento prezidento rinkimuose.
Tam, kad Konstitucijos pataisai būtų pritarta, reikėjo, kad už
ją balsuotų 94 Seimo nariai. Vadinasi, valdančiųjų, kurie turi 87
balsus Seime, neužtenka.
B.Ivanovo vertinimu, pataisų, kurios R.Paksui atvertų
galimybę kandidatuoti rinkimuose, nepalaikė ne tik opozicija, tam
entuziazmo nerodė nei „darbiečiai“, kurių idėjinis lyderis Viktoras
Uspaskichas net nepasirodė Seime, nei socialdemokratai, kurie, jei
ir palaikė koalicijos partnerius, tai, anot politologo, tik
formaliai, žinodami, kad vis tiek 94 balsų surinkti nepavyks.
„Tokiu būdu, manau, ir politiniai oponentai, ir koalicijos
partneriai bando po truputį išstumti iš politikos partiją Tvarka ir
teisingumas, kuri jiems kelia problemų. (...) Tai vyksta ne
viešojoje politikoje, o greta jos. Mes galime tik daryti
prielaidas, o konkrečiai pasakyti, kieno interesai - ekonominiai ar
finansiniai - lemia, labai sunku. Čia yra ne idealų ir idėjų kova.
Jie palaidoti jau beveik prieš dvidešimt metų, politikoje -
finansiniai, ūkiniai, ekonominiai, ES pinigų srautų kontrolės
interesai. O ideologiniai dalykai yra retorika, skirta tam tikroms
elektorato grupėms patraukti arba atgrasyti“, - dėstė B.Ivanovas.
VDU dėstytojas mano, kad tai gali būti susiję su tam tikromis
dėlionėmis dėl valdančiosios koalicijos.
„Šioje istorijoje - daug nežinomųjų. Mes nežinome, kokia
situacija yra dėl koalicijos ateities, girdėjome įvairių pareiškimų
iš konservatorių. (...) Akivaizdu, kad bręsta rimtos permainos. Ir,
matyt, Tvarka ir teisingumas toje politinėje kovoje yra pirmoji
auka. Toliau, manau, gali sekti įvykiai, galbūt paliesiantys ir
Darbo partiją“, - sakė B.Ivanovas.
Ekspertas nemano, kad šioje situacijoje partiją galėtų ištempti
dabartinis aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.
„V.Mazuronis krovė politinį kapitalą būdamas R. Pakso atstovu.
Jis tam tikra prasme yra partijos lyderio vietos prižiūrėtojas.
Manau, kad jis iš savo politinio amplua neišaugo. Deja, V.Mazuronis vargu ar galėtų partiją, kurios reitingai nevienareikšmiški, vesti į sėkmingą ateitį“, - sakė B.Ivanovas.
Vertindamas situaciją iš institucinės sandaros perspektyvų VDU
dėstytojas sukritikavo politikus, nesudariusius R.Paksui teisės
dalyvauti rinkimuose.
„Šiuo atveju esminis dalykas yra ne R.Paksas, o pasyvioji
rinkimų teisė, dėl kurios pasisakė europinis teismas. Bet Lietuvoje
į viską žiūrima per atskirus politikus, individus, jų savybes. Tai
yra blogai. Institucijų stiprinimas yra demokratijos pagrindas.
Matome, kad ir į pasyviosios rinkimų teisės klausimą žiūrima per R.
Pakso asmenį bei tuo spekuliuojama, o to nereikėtų daryti“, - sakė
B.Ivanovas.
MRU docentas V.Dumbliauskas šios situacijos nemato naujos
koalicijos dėlionės kontekste, nes sąjunga su konservatoriais,
pasak politologo, paprasčiausiai nebūtų naudinga socialdemokratams.
„Tokioje vaivorykštinėje koalicijoje socialdemokratai taptų
Darbo partijos kritikos objektu. Partija, jeigu nori atgauti
prarastą elektoratą didžiuosiuose miestuose, negalėtų to padaryti
sėdėdama vienoje valtyje kartu su konservatoriais“, - dėstė V.Dumbliauskas.
Jis šioje situacijoje būtų linkęs pritarti kitai apžvalgininkų
keliamai versijai, kad Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys
demokratai išsigando R. Pakso kaip konkurento Dalia Grybauskaitei
prezidento rinkimuose.
Politologo nuomone, R.Paksas galėtų būti tas asmuo, kuris
sutelktų protesto balsus. O jų - ne taip ir mažai. Vien
pasirašiusių dėl žemės nepardavimo užsieniečiams yra maždaug 300
tūkst., o į rinkimus greičiausiai ateitų ir dar daugiau tų, kurie
nepatenkinti „dabartiniu elitu“.
„R.Paksas galėjo išeiti į antrąjį turą. O su antruoju turu
nejuokaujama, bent jau konservatoriai nejuokauja“, - sakė V.Dumbliauskas.
MRU docentas sutiktų su tuo, kad ir pats R.Paksas buvo
suinteresuotas, kad Seime neįvyktų balsavimas dėl Konstitucijos
pataisų.
„Man atrodo, kad padėtis, kai jis save pateikia nekaltai
nukentėjusį, jį labiau tenkina. Pralaimėjimas prezidento rinkimuose
reikštų mito apie nekaltą prezidentą, kurį atstatydino elitas,
baigtį. O dabar jis greičiausiai pateks į Europos Parlamentą, vėl
vis kartkartėmis grįš ir dalyvaus Lietuvos politiniame gyvenime“, -
dėstė V.Dumbliauskas.