Bilietų iš Londono į Lukiškes jau neliko

Asmenys, kuriuos Didžioji Britanija perduos Lietuvai, niekada neatsidurs Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Juos nuo šios kalinimo įstaigos gultų išgelbės buvusių „Snoro“ savininkų byla, rašo „Lietuvos rytas“.

Ilgai svarstęs Londono teismas galiausiai patikėjo, kad R.Baranauskas (dešinėje) ir V.Antonovas nebus uždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.<br>Fotomontažas
Ilgai svarstęs Londono teismas galiausiai patikėjo, kad R.Baranauskas (dešinėje) ir V.Antonovas nebus uždaryti Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.<br>Fotomontažas
Daugiau nuotraukų (1)

Milda Kuizinaitė

Jan 24, 2014, 6:00 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 4:11 AM

Svarstydamas valdžios uždaryto banko „Snoras“ vadovų 56 metų Raimondo Baranausko ir 38 metų Vladimiro Antonovo likimą Londono Vestminsterio magistrato teismas nuramino ir kitus Didžiojoje Britanijoje besislapstančius lietuvius.

Iš Didžiosios Britanijos sugrąžinti Lietuvos piliečiai nuosprendžio sulauks Kauno tardymo izoliatoriuje arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose.

Žmogaus teisių specialistai pripažino, kad Lietuvoje tik šios laisvės atėmimo įstaigos tinka kardomajam kalinimui.

Domėjosi kalinimo sąlygomis

Svarstydamas, kur būtų laikomi pargabenti R.Baranauskas

ir V.Antonovas, Londono teismas apklausė ne vieną gyvenimo sąlygas Europos kalėjimuose tikrinusį žmogaus teisių specialistą.

Į teismą Londone iškviestas Lietuvos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Tomas Krušna iš karto pareiškė, kad bankininkams paruoštos vietos Kauno tardymo izoliatoriuje.

Teismui jis pateikė ir teisingumo viceministro Sauliaus Stripeikos Generalinei prokuratūrai siųstą raštą, kuriame buvo konkrečiai nurodyta, kokiomis sąlygomis bus laikomi R.Baranauskas ir V.Antonovas, jei Londono teismas juos išduos Lietuvai.

Pasiskundė du lietuviai

Tačiau įvairioms tarptautinėms žmogaus teisių gynimo organizacijoms priklausanti Silvia Casale tuo sunkiai patikėjo.

Jai kilo abejonių, ar viceministrui užtenka įgaliojimų nuspręsti, kur turi būti laikomi įtariamieji.

Be to, ji tvirtino turinti duomenų, kad už įvairius teisės pažeidimus sulaikyti žmonės Lietuvos policijos areštinėse laikomi ne 15 parų, kaip numato įstatymai, o kartais net iki kelių mėnesių.

Nors Teisingumo ministerijos dokumentuose teigiama, kad iš Didžiosios Britanijos pargabenti įtariamieji visada apgyvendinami Kauno tardymo izoliatoriuje arba Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, Londono teismą pasiekė dviejų Lietuvos piliečių laiškai.

Praėjusių metų balandžio mėnesį į Lietuvą išsiųstas Aleksandras Mišaniukas skundėsi, kad buvo perkeltas į kitą kalinimo įstaigą, o Jaroslavas Atraškevičius išsigando gavęs Vilniaus apygardos prokuroro laišką.

Jame buvo nurodyta, jog grįžęs į Lietuvą jis bus laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, kuris neatitinka tarptautinių reikalavimų.

Nurodymus žino ne visi

T.Krušna Londono teismui aiškino, jog šį raštą parašęs Vilniaus apygardos prokuroras nėra susipažinęs su Teisingumo ministerijos nurodymais ir neturi įgaliojimų spręsti, kur bus kalinamas į Lietuvą sugrąžintas įtariamasis.

Prokuroras aiškino, kad A.Mišaniuką į Lietuvą išsiuntę Didžiosios Britanijos pareigūnai tinkamai neinformavo Lietuvos, ar įtariamasis sutiko būti išsiunčiamas ir ar turėjo kokių nors pageidavimų dėl kalinimo sąlygų.

„Man nėra visai aišku, kodėl Lietuvoje tokia griozdiška sistema. Juk būtų paprasčiau, jei visi prokurorai žinotų valdžios duotus nurodymus“, – stebėjosi Vestminsterio magistrato teismo teisėjas Johnas Zani.

Policijoje neapklausinės

Daugybės klausimų Londone apie tai sulaukęs T.Krušna pažadėjo kalinimo problemą aptarti su prokuratūros vadovais bei Teisingumo ministerijos atstovais.

Grįžęs iš Londono, jis tokį susitikimą iš tiesų surengė ir spalio 31-ąją Londono Vestminsterio teismas bei kalinių gyvenimo sąlygomis besirūpinanti organizacija gavo Teisingumo ministerijos bei Generalinės prokuratūros patvirtinimą, kad visi iš Didžiosios Britanijos išsiųsti įtariamieji bus laikomi Kauno tardymo izoliatoriuje.

Kad bankininkai tikrai nepateks į policijos areštinę, Londone garantavo ir „Snoro“ bylą tiriantis Generalinės prokuratūros prokuroras Darius Stankevičius.

Jis aiškino, kad Lietuvai išduotų bankininkų nėra prasmės apklausti policijoje, o jeigu jie bus išvežami į apklausas, nakčiai vėl bus pargabenti į Kauno tardymo izoliatorių.

Kiek tai truktų, dar neaišku. Iš Lietuvos atvykę teisininkai neabejojo, kad ikiteisminis tyrimas dėl banko „Snoras“ užtruks mažiausiai dvejus metus.

Atsisakė tartis telefonu

Teisme liudijęs buvęs prokuroras, o dabar advokatas Rolandas Tilindis aiškino, kad apklausti buvusius „Snoro“ vadovus buvo galima iš karto, nes nuo teisėsaugos jie nesislapstė – V.Antonovas ir šiaip Didžiojoje Britanijoje praleisdavo daug laiko.

Ginti bankininkus ėmęsis R.Tilindis teigė praėjus kelioms dienoms po „Snoro“ nacionalizavimo, 2011-ųjų lapkričio 22-osios rytą, skambinęs prokurorui D.Stankevičiui susitarti dėl V.Antonovo ir R.Baranausko apklausos, tačiau buvęs kolega nesileido į kalbas.

Teisininkas stebėjosi, kad apie tai, kuo įtariami bankininkai, tuo metu daugiau buvo galima sužinoti iš spaudos nei iš prokurorų.

Prokuroras D.Stankevičius patvirtino, kad rytą R.Tilindis jam skambino asmeniniu telefonu, tačiau prokuroras nusprendė, kad toks būdas netinkamas tartis dėl apklausos.

Be to, D.Stankevičius buvo įsitikinęs, kad R.Tilindis negali ginti bankininkų, nes nebuvo praėję nė metų, kai jis išėjo iš darbo prokuratūroje.

Apie bylos detales ir galimus kaltinimus R.Baranauskui ir V.Antonovui Lietuvos prokurorai vengė kalbėti ir Londone, pabrėždami, kad Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija.

Profesorius apgynė teismus

Nors keletas iš Lietuvos atvykusių teisininkų bei užsienio žmogaus teisų stebėtojų tikino, kad Lietuvoje teismai klauso aukštų politikų nurodymų, Londono teismas labiausiai pasitikėjo Vilniaus universiteto profesoriaus habilituoto daktaro Vytauto Nekrošiaus teiginiais, jog Lietuvos teismai objektyvūs ir nepasiduodantys politikų spaudimui.

Anot profesoriaus, tai neseniai įrodė ir vadinamoji pedofilijos byla. Nors nemažai politikų griebėsi pigaus populizmo, priimdamas sprendimą teismas į tai nekreipė dėmesio.

„V.Nekrošius – itin patyręs akademikas, turintis autoritetą ir kalbantis įtikinamai. Tad nors nagrinėjant bylą buvo įvairių liudijimų dėl Lietuvos teisinės sistemos nešališkumo, aš renkuosi požiūrį, kurį liudydamas išdėstė V.Nekrošius“, – savo sprendime nurodė teisėjas J.Zani.

Neišdavė dėl prastų kalinimo sąlygų

* Praėjusių metų vasarį Šiaurės Airijos apeliacinis teismas atsisakė išduoti Lietuvai ginklų gabenimo organizavimu sukarintai grupuotei Tikrajai Airijos respublikonų armijai kaltinamą airį Liamą Campbellą.

* Teismas nusprendė, kad Lietuvoje jis būtų laikomas nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis. Tai pažeistų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

* Teismo sprendime atkreiptas dėmesys į prastą situaciją Lukiškių kalėjime.

Sprendimas – dar ne galutinis

* Daugiau kaip dvejus metus buvusių „Snoro“ savininkų bylą nagrinėjęs Londono Vestminsterio magistrato teismas šį pirmadienį nusprendė, kad R.Baranauskas ir V.Antonovas turi būti perduoti Lietuvai.

* Bankininkų advokatai tikino, kad šio teismo sprendimą skųs aukštesnės instancijos teismui. Tai jie gali padaryti per septynias dienas. Jei to nebus padaryta, sprendimas įsigalios, ir V.Antonovas su R.Baranausku per savaitę turės išvykti į Lietuvą.

* Britų teisėjas pareiškė nepatikėjęs kaltinamųjų advokatų pateikta versija, esą ši byla politinė: „Manęs neįtikino aiškinimai, kad Lietuvos premjeras ar prezidentė darė spaudimą.“

* Jam neįtikinama atrodė ir advokatų versija, kad bankas buvo sužlugdytas dėl to, kad vienas jo savininkų V.Antonovas yra rusas.

* J.Zani taip pat nemano, kad į V.Antonovo gyvybę gali kėsintis Lietuvos specialiosios tarnybos – Lietuva pajėgs garantuoti kaltinamųjų saugumą, teisę į gynybą ir nešališką teismą, o šalies teisinės normos atitinka Europos Sąjungoje priimtą Žmogaus teisių konvenciją.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.