Lietuvos vadovės pavardė pastaruoju metu minima tarp centro
dešiniųjų kandidatų vadovauti Europos Sąjungos (ES) vykdomajai
institucijai, kai spalį baigsis dabartinės Europos Komisijos
kadencija.
„Tai tikrai nėra neįmanoma. Ji labai žinoma ir stipri asmenybė
- turbūt stipriausia iš iki šiol paminėtų kandidatų. Apie ją
kalbama, jos vardas yra tarp kelių minimų (pretendentų)“, -
interviu BNS sakė Briuselyje veikiančio „Carnegie Europe“ instituto
direktorius Janas Techau.
Pasak jo, D.Grybauskaitės poziciją sustiprina dabar užimamos
pareigos ir patirtis Europos Komisijoje, kai 2004-2009 metais ji buvo
atsakinga už Europos Sąjungos (ES) biudžetą.
Šią savaitę D.Grybauskaitė kaip galima pretendentė įvardyta
ir naujienų agentūros „Reuters“ Briuselio skyriaus vadovo Luke Bakerio apžvalginiame straipsnyje.
Prezidentės galimybes rimtai vertina artėjančius rinkimus
stebinti Briuselio interneto svetainė europedecides.eu, kuri
pabrėžia, kad D.Grybauskaitė turi privalumų, nes yra patyrusi
politikė moteris iš nedidelės šalies: “Jos lytis, geografinė
kilmė ir politiniai įgūdžiai daro ją stipria pretendente“. Šis
portalas svarsto, kad ji galėtų pretenduoti į Europos Vadovų
Tarybos pirmininko pareigas.
Prezidentės atstovė spaudai BNS sakė, kad spėlionių
žiniasklaidoje nekomentuoja.
Po Lisabonos sutarties Europos Parlamentui gavus svarbesnį
vaidmenį tvirtinant ES institucijų vadovus, Europos politinės
partijos nusprendė iš anksto kelti savo kandidatus pakeisti 10 metų
Europos Komisijai vadovaujantį portugalą Jose Manuelį Barroso.
Socialistai, vienijantys Europos kairiuosius, tarp jų - Lietuvos
socialdemokratų partiją, yra patvirtinę Europos Parlamento
pirmininko Martino Schulzo kandidatūrą. Europos
liberalai į Europos Komisijos vadovus siūlo buvusį Belgijos
premjerą Guy Verhofstadtą.
Centro dešiniųjų Europos liaudies partija, kuriai priklauso
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kandidatą žada
tvirtinti kovo mėnesį.
Seimo narys konservatorius Audronius Ažubalis BNS sakė, kad
šiuo metu daugiausia kalbama apie keturis Europos liaudies partijos
kandidatus - tai buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claudas
Junckeris, Europos Sąjungos vidaus rinkos
komisaras prancūzas Michelis Barnier, Lenkijos
premjeras Donaldas Tuskas ir Suomijos premjeras Jyrki Katainenas.
Galimybei, kad D.Grybauskaitė bus oficialiai įvardyta
dešiniųjų favorite, trukdo kelios aplinkybes: pirma, ji gali
sulaukti mažiau paramos dėl to, kad nepriklauso politinei partijai;
antra, ji gali nenorėti būti įvardyta kandidate vykstant Lietuvos
prezidento rinkimų kampanijai.
Vis dėlto partijų sprendimai kelti kandidatus nebus lemiami. Jau
po Europos Parlamento ir Lietuvos prezidento rinkimų vasarą vyks
galutinės derybos, kuriose valstybės derėsis dėl daugelio postų:
Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos ir Europos Parlamento
pirmininkų, ES užsienio politikos vadovo ir NATO generalinio
sekretoriaus.
Šiose kompleksinėse derybose vieną iš svarbiausių vaidmenų
vaidina Vokietija, ir kai kurie stebėtojai teigia, kad
D.Grybauskaitės kandidatūrą gali sustiprinti jos geri ryšiai su
Vokietijos kanclere Angela Merkel. Vasario mėnesį numatomas jų
dvišalis susitikimas Berlyne.
„Visiškai tikėtina, kad galiausiai darbą gaus kas nors
visiškai kitas, nei įvardyti partijų kandidatai“, - sakė J.Techau.
„Manau, kad sprendimas bus priimtas birželio ir liepos
mėnesiais“, - pridūrė Briuselio analitikas.
Palankiai susiklosčius aplinkybėms, D.Grybauskaitei galėtų
iškilti sunki dilema, ar netrukus po rinkimų atsisakyti prezidento
pareigų vardan darbo Briuselyje.
„Žinoma, ji gali vėl siekti Lietuvos prezidento posto ir tada
atsisakyti darbo, paaiškėjus, kad gali gauti aukščiausią postą
Briuselyje. Nežinau, ar tai būtų jai žalinga Lietuvoje. Dažnai
mažesnėse šalyse vadovaujančio politiko nominavimas į
tarptautines pareigas sukelia pasididžiavimą. Nežinau, ar Lietuvos
rinkėjai jaustųsi išduoti, jei ji nuspręstų nesiimti pareigų, į
kurias ją išrinko. Tai - klausimas ne man“, - kalbėjo J.Techau.
D.Grybauskaitė žada sausio pabaigoje arba vasario pradžioje
paskelbti sprendimą, ar sieks antrosios kadencijos. Prezidento
rinkimuose ją ketina remti konservatoriai ir liberalai.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks gegužės 11 dieną. Antrasis
turas, jei jo prireiks, numatomas gegužės 25 dieną kartu su Europos
Parlamento rinkimais.