Socialdemokratų suvažiavimo intriga buvo tiktai viena: ar smarkiai bruzdės partijos veikėjai, nepatenkinti savo vedlio premjero A.Butkevičiaus sprendimu nekovoti su dabartine šalies prezidente D.Grybauskaite?
Tačiau sprendimą siųsti į rinkimus Europos Parlamento rinkimų sąrašą vainikuojantį europarlamentarą Z.Balčytį suvažiavimo delegatai palaimino beveik sutartinai.
Nedideliu netikėtumu tapo ir į tarybos posėdį susirinkusio Liberalų sąjūdžio sprendimas prezidento rinkimuose nekelti savo kandidato, bet remti D.Grybauskaitę.
Dalis partijos lyderių, pirmiausia ambicijų tapti kandidatu neslėpęs Seimo narys P.Auštrevičius, tuo piktinosi.
Bet bailiam dabartiniam partijos elitui yra kur kas svarbiau išlaikyti strateginę partnerystę su Prezidentūra ir konservatoriais.
Nieko keista, kad apie dalyvavimą prezidento rinkimuose iškart pareiškė sostinės meras A.Zuokas. Vienas jo taikinių – liberalų rinkėjai, kuriuos nuvylė partijos sprendimas stoti į konservatorių ir D.Grybauskaitės šešėlį.
Ugninga prezidentės kritika rinkimų kampaniją grįsiančio A.Zuoko taikiklyje – ir buvę arba svyruojantys prezidentės rėmėjai.
Sunku spėlioti, kokį būrį šalininkų pavyks sutelkti Vilniaus vadovui. Tačiau tie balsų procentai, kuriuos per rinkimus sugebės surinkti šis aktyvus politikas, labiau priartintų antrojo rinkimų turo galimybę.
Kažkiek procentų tikisi sugraibyti ir apie užmojus siekti aukščiausio posto prabilęs žaliasis Seimo narys L.Balsys.
Buvęs D.Grybauskaitės patarėjas savo pagrindiniu taikiniu irgi pasirinko buvusią viršininkę ir tikisi rėmėjų surasti ja nusivylusių būryje.
L.Balsys kelia kandidatūrą ir Europos Parlamento rinkimuose, nors, žinoma, skelbia, kad jo pagrindinis tikslas – ne Briuselis, o rūmai S.Daukanto aikštėje.
Savaitės viduryje pagaliau buvo atsakyta ir į klausimą, ar šiuose rinkimuose bus „tvarkiečių“ lyderis, pašalintas prezidentas R.Paksas.
„Ne“, – taip atsakė patys „tvarkiečiai“, paprašę išbraukti šį klausimą iš neeilinės sesijos darbotvarkės, kuri ir buvo sušaukta tik dėl jo.
Gali būti, kad Seimas grįš prie pašalinto prezidento bylos dar šį pavasarį ir net galbūt pritars atitinkamai Konstitucijos pataisai. Tačiau R.Paksas vis tiek nebespėja į šių rinkimų traukinį.
Oficialiai „tvarkiečiai“ aiškino, jog buvo priversti kelti baltą vėliavą, kai opozicijoje esantys liberalai ir konservatoriai kategoriškai nepritarė R.Paksui palankiai Konstitucijos pataisai – tapo aišku, kad nebus surinkti būtini 94 Seimo narių balsai.
Pasak „tvarkiečių“, taip dešinieji stengėsi apsaugoti savo remiamą kandidatę D.Grybauskaitę.
Užkulisiuose R.Pakso bendražygiai murmėjo ir prieš socialdemokratus, kurie esą galėjo jį išduoti, saugodami saviškį Z.Balčytį.
Teiginiuose, kad R.Paksas galėjo būti vienas rimčiausių pretendentų į antrąjį rinkimų turą ir konkurentai to bijojo, greičiausiai yra tiesos.
Kita vertus, dauguma politikų, tarp jų ir pats R.Paksas, matyt, jaučia, kad tame antrajame ture lauktų pralaimėjimas.
Pašalintam prezidentui jis būtų ne tik ypač skausmingas, bet ir reikštų jo karjeros pabaigą.
O dabar „tvarkietis“ toliau gali savo karjerą ir planus likti Europos Parlamente grįsti ta pačia „sistemos“ nekenčiamos aukos, kurios daug kas bijo, mitologija.
Ant šio arkliuko R.Paksas joja nuo apkaltos pradžios.
Tad ko jam sielvartauti, jei politinė tikrovė ir šįkart neištrenks iš balno?
Dabar „tvarkiečiai“ kels kitą kandidatą, kuriuo jau skelbia antrąjį partijos numerį, aplinkos ministrą V.Mazuronį. Neatmestina, kad eilėje išsirikiuos ir daugiau.
Politologai jau spėja, kad kandidatų būrys per šiuos rinkimus bus gausesnis nei per praėjusius. Tada pirmajame ir paskutiniame jų ture D.Grybauskaitės statistų vaidmenį atliko šeši politikai.
Turint galvoje ir per kadenciją sumažėjusią prezidentės rėmėjų minią, ir kandidatų gausą, antrojo turo tikimybė šiemet – didesnė nei prieš penkerius metus. Tai, žinoma, tik į naudą demokratijai.
Kai kurie jau artėjantys prie rinkimų starto politikai drąsinasi, kad antrajame ture prasidėtų visiškai naujas žaidimas su neaiškia baigtimi.
Bet kokia sumaištis kiltų, jei D.Grybauskaitė, kurią daugelis jau seniai laiko šių rinkimų dalyve ir favorite, staiga paskelbtų juose nedalyvausianti!
Juk galutinį žodį ji žada tarti tik vasarį.
Vis dėlto visi prezidentės veiksmai, ypač itin nervinga ir staigi reakcija į kone kiekvieną naują rinkimų dalyvį, parodo: ji jau seniai apsisprendusi siekti antrosios kadencijos.
Be to, šalies vadovė pati net ir viešai jau laidojo svajones keliauti į kokį nors aukščiausią Europos Sąjungos valdžios postą – esą dėl to, kad ji nepriklauso jokiai partijai.
Tačiau pastaruoju metu tarptautinėje žiniasklaidoje vėl pasklido kalbos, kad D.Grybauskaitė gali būti dešiniųjų Europos partijų kandidatė į Europos Komisijos vadovo vietą.
Tuomet ji turėtų arba nedalyvauti Lietuvos prezidento rinkimuose. O jei dalyvaus – galimai apgaudinės rinkėjus.
Bet kokiu atveju tenka konstatuoti: situacija, kai rinkimai (netgi nepaisant kandidatų gausos) taip priklauso nuo vieno asmens ir jo valios, rodo, kad mūsų demokratija – pasiligojusi.