Pasak A.Mazuronio, akivaizdu, kad partijos pirmininkas nepakeitus
Konstitucijos nebus registruojamas rinkimuose, tad toks „tvarkiečių“
sprendimas tiesiog kitiems kandidatams atiduos rinkėjus.
„Teisinės galimybės (R.Paksui kandidatuoti. – BNS), man atrodo,
net bet kuriam neteisininkui, aišku, kad tai labiau viešieji
ryšiai nei realų teisinį pagrindą turintis veiksmas. Kalbant apie
patį sprendimą, man atrodo, labiau negu akivaizdu, kad vakarykštis
valdybos sprendimas iš principo yra sprendimas, kad partija
prezidento rinkimuose atsisako kelti bet kokį kandidatą, tokiu būdu
netiesiogiai paremdama ar D.Grybauskaitę, arba
kitą kandidatą“, – BNS sakė A.Mazuronis.
„Tvarkiečiai“ trečiadienį nusprendė, kad sieks registruoti per
apkaltą pašalintą prezidentą kandidatu šalies vadovo rinkimuose,
nepaisydami to, jog Seimas nėra priėmęs apribojimus R.Paksui
dalyvauti rinkimuose panaikinančių Konstitucijos pataisų. R.Paksas
BNS po valdybos sprendimo teigė, jog tokį partijos žingsnį
nulėmė praėjusį penktadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo
išaiškinimas.
„Atsižvelgdami į Konstitucinio Teismo sausio 24 dienos
išaiškinimą, kuriuo pripažinta ES teisės viršenybė, valdyba
vienbalsiai nusprendė kelti mano kandidatūrą prezidento
rinkimuose“, – BNS sakė R.Paksas.
Tačiau partijos kolega A.Mazuronis vertina, kad toks partijos
žingsnis sukels tik „trumpalaikį viešųjų ryšių šurmulį“, nes
teisiškai R.Pakso kandidatavimas remiantis KT nutarimu neįmanomas.
Juoba kad Europos žmogaus teisių teismo sprendimas, kuriuo remiasi
R.Paksas, nėra Europos Sąjungos teisės dalis.
„Aš manau, kad bet kuri rimta politinė jėga, viena rimčiausių
politinių partijų Lietuvoje, savo viduje tikrai turi potencialo ir
jėgų, ir ne tik gali, bet ir turi kelti kandidatus visuose
šalies viduje vykstančiuose rinkimuose, tokiu būdu konsoliduodama
politinę valią, sukauptą politinį kapitalą, savo elektoratą ir
neišbarstydama arba tų rinkėjų lengvai nedalindama kitoms
partijoms ar politiniams veikėjams. Šiuo atveju pasielgta būtent
taip – politinis kapitalas, kurį sukaupėme, gana lengvai atiduodamas
kitoms politinėms partijoms ar politiniams veikėjams dėl tokio
trumpalaikio viešųjų ryšių šurmulio“, – kalbėjo A.Mazuronis.
Kartu parlamentaras tvirtino, jog priešinga jo pozicija
partijos neskaldys, o tik paskatins diskusijas, kurių jis tam tikrais
atvejais pasigendąs.
„Tai paskatins viešą diskusiją ne tik šiuo klausimu, bet ir
kitais klausimais, kurie iškyla, apie perspektyvą, šalies ateities
matymą, tiek ekonominėje, tiek socialinėje, kultūrinėje, tiek kitose
srityse. Aš tokios nuoširdžios, sąžiningos diskusijos gal ir
pasigendu tam tikrais atvejais. Jeigu kas nors svajotų pamatyti
kažkokius skilimus, išsivaikščiojimus ir panašiai, taip elgiasi
tik silpnos partijos ir asmeninių interesų vedamų politinių
veikėjų partijos, aš tikiu, kad mūsų partija yra brandi,
ryžtinga, demokratiška ir pasiruošusi sėkmingai eiti į ateitį“,
– tvirtino parlamentaras.
Pasak jo, galutinį sprendimą dėl kandidato prezidento
rinkimuose priims partijos kongresas vasario 15 dieną, tačiau
A.Mazuronis tvirtino abejojantis, kad kongresas priims kitokį
sprendimą, nei pasiūlė valdyba.
R.Paksas 2004 metų balandį per apkaltos procedūrą buvo
pašalintas iš prezidento pareigų. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per
apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo
pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo,
Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas
jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje
nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su
Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Europos žmogaus teisių teismas yra pripažinęs, jog dabartinis
draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento
pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam
nusižengimui. Seimas dėl R.Pakso kandidatavimo pradėjo keisti
Konstituciją, tačiau pataisa nebuvo teikiama paskutiniam balsavimui.
Be to, dėl KT nutarimo, kad pradinė Konstitucijos pataisų
formuluotė negali būti iš esmės keičiama, procedūrą tektų
pradėti iš naujo.