Verkti iš apmaudo, žinoma, jis turėtų todėl, kad ką tik jo pultoje Lietuvoje aukščiausiu lygiu buvo demaskuota itin svarbi jo agentūra – pati Seimo pirmininkė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas ir apskritai visa antrosios pagal svarbą valdančiosios partijos vadovybė.
Bet, tiesą sakant, Vladimirui Vladimirovičiui sriūbauti nėra ko, net jei ir ta agentūra iš tiesų demaskuota. Juk tokie džeimsai bondai, kaip L.Graužinienė, buvę nebuvę, nes net ir šimtas jų neverti to balagano, kuriuo visa tai kaipmat virto.
Atsitraukime per pusmetrį, perjunkime prie mūsų „didžiosios politikos“ kasdienių absurdų pripratusius smegenis į normalų režimą ir pažiūrėkime, ką turime. Taigi, pirmoji šalies vadovė atsistojusi karo lėktuvų fone viešai apkaltina antrąją – o pagal Konstitucijos Dvasią net ir pirmesniąją – tarnavimu priešiškai užsienio valstybei ir iš esmės valstybės išdavimu.
Apkaltintoji, iš pradžių pagrasinusi kreiptis į visus įmanomus organus dėl „Seimo pirmininkės apšmeižimo“, pagaliau atsako oficialiu ultimatumu – jei pirmoji neatsiprašys ir nepaneigs to, ką pasakė, tai jai Seime bus surengta apkalta. Juk ką kita galėtų reikšti oficialų Seimo pirmininkės pareiškimą vainikuojanti frazė „Seime bus inicijuojama komisija dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo“?
Žinoma, keista, kad suformuluota taip, kad net pati Konstitucijos Dvasia greičiausiai pasimetusi, o ne tiesiai šviesiai, bet tiek to, galima atleisti. Juk žmonės staigaus įniršio priepuolyje nebūtinai turi kalbėti aiškiai ir tiksliai.
Visa tai įvyksta šį šimtmetį dar neregėtos tarptautinės krizės fone, Lietuvai blaškantis tiek išorėje, tiek viduje.
Juk vaizdas ir taip jau buvo liūdnas. Šalies diplomatijai nesėkmingai mėginant pavaizduoti itin iniciatyvią, svarbią ir, svarbiausia, aiškią kryptį turinčią Ukrainos fronto žaidėją, pagrindiniai žaidėjai šalies viduje pastaruoju metu šias pastangas dar labiau žlugdė, o šiomis dienomis net ir galutinai sužlugdė šnekėdami, kas ką nori ir visiškai priešingus dalykus.
Bet ant viso šito dar užrioglinus pastarąjį epizodą, bendras paveikslas, aišku, tampa išvis tragiškas. Arba komiškas. Nelygu iš kurio užsienio žiūrėsi – vakarinio ar rytinio.
Dar daugiau plaukų pražyla ir juoktis norisi, kai supranti, jog tai – tik pradžia ir pirmieji nedrąsūs rinkimų pavasario žiedeliai. Juk jei L.Graužinienė, jos ir partijos tėvas V.Uspaskichas bei visa jau spėjusi pasisakyti partijos kariauna laikysis savo pažadų apie komisijas, laukia dar įspūdingesnis pratęsimas.
Tik įsivaizduokite, kaip atrodys tokių komisijų formavimas ir jų veikla, jei jos bus suformuotos. Nei prezidentė, nei jos kariauna, aišku, ten neis, tačiau kaip tragikomiškai ten turėtų atrodyti visų rūšių teisėsauga ir saugumiečiai.
Nes vienas iš pagrindinių smūgių, be abejo, vėl bus nukreiptas į juos. Juk ir aklam aišku, kad D.Grybauskaitė šnekėjo ne tik remdamasi savo ar jos sąjungininkų konservatorių išvadomis iš to, ką pastarosiomis dienomis, pavyzdžiui, apie gynybos finansavimą, kurio esą nereikia didinti, šnekėjo L.Graužinienė, bet ir greičiausiai kokiais nors saugumo popierėliais bei „operatyvinėmis informacijomis“. Tik įdomu, ar tais pačiais, kurie jau buvo išviešinti pačios Prezidentūros pastangomis, ar naujais?
Įdomu, kiek keiksmų už tų slaptų sienų dabar ir vėl skamba prezidentės, visa tai vėl paskelbusios pirmiausia dėl savo rinkimų sumetimų ir, kaip jai būdinga, ne itin galvojant apie pasekmes, adresu?
Savo indėlį į šiuos svarbius procesus turėtų įnešti ir dešinioji opozicija, kuriai dabar trauktis taip pat nėra kur. Juk jei Seimo vadovės poste sėdi rusų agentė, ją, prieš suimant, dar reikia ir interpeliuoti, ar ne?
Bet gal vis dar yra kokia nors galimybė, kad šiame Kryme kraujas vis dėlto nebus pralietas? Gal aistras gali nuraminti tas pats vienintelis vyras, pailsėjęs pogrindyje ir pirmiausia užglostęs savo koalicijos partnerę? Bet kaip tada atrodys ne tik toji partnerė, bet ir jis bei jo partija ir visa koalicija? Prezidentė atskleidė tokius dalykus, o jie ką – nieko?!
Juk net ir tokioje valstybėje, kaip Lietuva, kur politikos žodis yra praradęs bet kokią vertę ir reikšmę, bandymai nuleisti šią situaciją ant įprastinių bėgių atrodys išties apgailėtinai.
Ką gi, kartu su Vladimiru Vladimirovičiumi įsitaisome patogiau ir pasiimame dar spragėsių.