Tačiau tikrovė – visai kita. Nors beveik trečdalis visų šalies
jaunuolių, kurie pasirenka studijas universitetuose, studijuoja
Kaune, studentiškas miestas yra vienas labiausiai senstančių tarp
šalies didžiųjų miestų. Šimtui vaikų iki 15 metų amžiaus Kaune tenka
157 žmonės, jau perkopę 60 metų. Šalyje šis koeficientas – 124.
Pernai Kaune 2,1 tūkst. žmonių daugiau mirė nei gimė.
Dažnai Kaune diplomus gavę gabūs jaunuoliai iškart išvyksta į Vilnių
arba užsienį. Matyt, ne vien todėl, kad jauni žmonės nori gyventi
sostinėje ar keliauti po pasaulį. Kai kurie studentai Kauną palieka ir
todėl, kad jų žinios čia nėra vertinamos – verslo abėcėlės turguose ir
pogrindinėse įmonėse mokęsi darbdaviai pirmenybę teikia suktiems, o ne
galvotiems žmonėms.
Kauno technologijos universiteto Socialinės atsakomybės tyrimo centro
direktorės Žanetos Simanavičienės duomenimis, vidutinis atlyginimų
vidurkis tarp turinčių aukštąjį išsilavinimą Kaune yra 3048 litų, kai
Vilniuje – 3542 litai, o šalies vidurkis – 3082 litai. Kaune
apskritai visų specialistų darbo užmokestis mažesnis, palyginti su
Vilniumi.
Atsakymų, kodėl taip yra, garsiai ieškoma ne vienus metus. Miesto
valdžios kabinetuose kuriamos įvairios strategijos. Politikai žarsto
pažadus sukurti palankesnes sąlygas verslui. Tarpusavyje besivaržančios
aukštosios mokyklos giriasi vis naujomis bendradarbiavimo su
darbdaviais formomis.
Kaune verslumo lygis nedaug atsilieka nuo Vilniaus – čia 1000
gyventojų tenka 41 įmonė (sostinėje – 55). Jauniems žmonėms lyg ir
būtų kur pasireikšti.
Talentingų žmonių emigracija paskatino Kauno savivaldybę prisidėti prie
ES finansuojamo projekto „Protų nutekėjimas turi būti sustabdytas“,
kurio metu įvairiuose Europos miestuose yra dalijamasi patirtimi, kaip
sukurti kuo geresnes darbo sąlygas ir pasiūlyti platesnes karjeros
galimybes jaunimui. Kaune šią savaitę vyko šio projekto renginiai,
diskusijų dalyviai pažėrė įvairių siūlymų.
Štai Vokietijos organizacijos „Chance Ausbilding Lippe“, kuri rūpinasi
jaunų žmonių įdarbinimu, direktorė Cathrina Claudia Herrmann tikino,
kad Detmoldo miestas nesusiduria su protų nutekėjimo problema, tačiau
ten rūpinamasi, kad jauni specialistai rastų darbą.
Šio regiono įmonės, kurios įdarbina stažuotoją, už jį moka iki 80
proc. mažiau mokesčių nei už kitus darbuotojus. Todėl darbdaviai
jauniems specialistams gali pasiūlyti patrauklius atlyginimus.
Ž.Simanavičienė teigimu, Kaunas neišnaudoja potencialių galimybių,
o darbo birža nepakankamai bendradarbiauja su aukštosiomis mokyklomis.
Esą studentus būtų galima įtraukti į įvairius tyrimus, formuoti jų
analitinius įgūdžius, kad po to jauni žmonės galėtų geriau įsitvirtinti
Kauno darbo rinkoje.
Ar Kaune yra galimybių įgyvendinti kitų šalių patirtį? O gal ji netinka
sostinę išsilavinusiais žmonėmis maitinančiam miestui?
„Laikinoji sostinė“