„Neturime kalbėti apie vieną procentą, kitais metais (gynybos biudžetas - BNS) turėtų būti smarkiai perlipantis vieną procentą“, - sakė prezidentės patarėjas, perduodamas šalies vadovės poziciją po ketvirtadienį vykusio jos susitikimo su krašto
apsaugos ministru Juozu Oleku.
Prezidentė pabrėžė, kad būtina kuo sparčiau didinti finansavimą gynybai - jau šiemet numatoma skirti papildomus 130 mln. litų krašto apsaugai.
Lietuva gauna visą reikiamą NATO sąjungininkų paramą ir turi būti pasirengusi deramai ją priimti. Todėl prezidentė įpareigojo stiprinti valstybės gynybinius pajėgumus ir tinkamai priimti Aljanso teikiamą paramą. Lietuvoje ir regione numatoma rengti daugiau tarptautinių karinių pratybų, todėl valstybė turi užtikrinti tinkamas sąlygas NATO pajėgoms treniruotis ir dalyvauti pratybose mūsų šalyje, plėsti infrastruktūrą poligonuose, Zoknių aviacijos bazę visapusiškai pritaikyti išplėstai Baltijos oro policijos misijai.
Prezidentė taip pat akcentuoja, kad stiprinant Lietuvos gynybinį pajėgumą prioritetai turi būti teikiami naujos ginkluotės įsigijimui, kariuomenės ginkluotės ir šaudmenų rezervų atnaujinimui bei visapusiam koviniam rengimui. Pasak Prezidentės, Krašto apsaugos ministerija turi atsakingiau žiūrėti į kariuomenės rezervo rengimą, kuris leidžia papildyti profesionalios kariuomenės gretas ir ugdo patriotizmą, atsakomybę už savo valstybę.
Prezidentės teigimu, didelė dalis gyventojų yra pasiruošę ginklu ginti Lietuvą, todėl turi būti sudarytos sąlygos ir savanoriškai įgauti karybos pradmenis. Tam reikia stiprinti Šaulių sąjungą ir sudaryti sąlygas įvairių sričių specialistams – medikams, informatikams, inžinieriams ir kitiems prisijungti prie krašto apsaugos savanorių pajėgų.