Naujienų agentūros ELTA užsakymu gegužės 14-23 dienomis rinkos
ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos
apklausos duomenimis, gegužės mėnesį šalies gyventojai
palankiausiai vertino V.Adamkų - palankiai jį įvertino 67 proc.
respondentų. D.Grybauskaitę palankiai vertino 65 proc. apklaustųjų.
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos
mokslų instituto (TSPMI) dėstytojos, politologės Jūratės
Novagrockienės, tame nereiktų įžvelgti kažko ypatingo.
„Valdas Adamkus kaip tik prieš rinkimus buvo aktyvesnis,
anksčiau jo reitingas buvo žemesnis, jis neaplenkdavo D.Grybauskaitės. Dabar jis pasirodė, tapo aktyvesnis. Apskritai
kalbant apie priešrinkiminį laikotarpį, kai ne visai buvo aišku, kokios bus kandidatūros, rinkimų kampanijos laikotarpį,
akivaizdžiai matyti, kad D.Grybauskaitė neturi tiek rėmėjų, tiesiog žmonės ieško alternatyvos - tiems, kuriems nepatinka nei
Zigmantas Balčytis arba Algirdas Butkevičius, nei Dalia
Grybauskaitė, jie kaip alternatyvą suranda Valdą Adamkų. Tai, ko
gero, didžiausia tikimybė, kad būtent dėl to Adamkus lyg ir
pralenkė Grybauskaitę - ir jo aktyvumas padidėjęs, ir sutapęs
viešas ligos paskelbimas. Natūralu, kad yra kažkokių sentimentų ir
kartu alternatyva abiem kitiems konkurentams. Aukščiausias
reitingas yra veikiančio Prezidento, o ne tokio politiko, kuris
visada turėjo tam tikrą autoritetą ir pakankamai aukštą reitingą
tarp gyventojų“, - Eltai sakė politikos ekspertė. Jos teigimu, tai
neturėtų D. Grybauskaitei kelti problemų ar versti ją sunerimti.
J. Novagrockienei pritaria ir VU TSMPI profesorė Ainė
Ramonaitė.
„Visų pirma nereikėtų daryti dramatiškų išvadų iš tokių mažų
procentinių pasikeitimų, nes tai yra paklaidos ribose, 2 proc.
skirtumas tiesiog įeina į paklaidos ribas. Kita vertus, aišku,
kadangi Prezidento rinkimų kampanijos metu daug kandidatų būtent
kritikavo, pagrindinė rinkimų kampanija buvo sutelkta į D.
Grybauskaitės kritiką, aišku, truputėlį tai galėjo atsiliepti. Dar
reikia stebėtis, kad atsiliepė tiek mažai“, - kalbėjo pašnekovė.
Toliau pagal populiarumą palankiausiai vertinamų visuomenės
veikėjų sąraše rikiuojasi socdemų flangas. Premjerui, Lietuvos
socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkui A.Butkevičiui savo
simpatijas atidavė 61 proc., antrajai kadencijai išrinktiems
europarlamentarams socialdemokratams Z.Balčyčiui ir Vilijai
Blinkevičiūtei atitinkamai po 52 ir 51 proc. rinkėjų. LSDP išlieka
ir populiariausia tarp partijų - už ją rinkimuose į Seimą ketino
balsuoti 28 proc. suaugusių šalies gyventojų.
A.Ramonaitė, vertindama socialdemokratų reitingus, atkreipė
dėmesį į tai, kad apklausa atlikta dar prieš rinkimus. Daugelio
politikos ekspertų vertinimu, LSDP šiuose Prezidento ir EP
rinkimuose patyrė fiasko - LSDP kandidatas į prezidentus Z.
Balčytis antrajame rinkimų ture gavo 40,10 proc. rinkėjų balsų, o
socdemai vos 2 EP mandatus, nors tikėjosi 3-4.
„Šitas fenomenas mūsų jau pastebėtas anksčiau. Žmonių,
pasakiusių, kad jie balsuos už Socialdemokratų partiją, buvo
gerokai daugiau, viršijo paklaidą, negu iš tikrųjų jų buvo. Tai
aiškinčiau tuo, kad apklausose žmonių dalis atsakinėja nebūtinai
taip, kaip iš tikrųjų yra, bet tiesiog taip, kaip mano, jog yra
tinkamiausias atsakymas. Socialdemokratai yra tarsi tokia partija,
kuri nekelia per daug aistrų nei iš vienos, nei kitos pusės,
nesuklysi, nepasijusi kaip nors nepatogiai, jei paminėsi juos,
todėl jų reitingas taip dirbtinai išauga“, - svarstė politologė.
„Didžiausią įtaką turi matomumas, girdimumas ir, manau, po
poros mėnesių visi pamirš Balčytį, mažiau populiarumo turės
Blinkevičiūtė. Butkevičius išliks kaip Ministras Pirmininkas,
aišku, prezidentė savo poste, tie, kurie matomi, girdimi, galbūt
atsiras naujų skandalų, keisis reitingų eilė. Tai natūralu ir
lyderių reitingų buvimas aktyviu politiniu laikotarpiu, kurį
paprastai suformuoja priešrinkiminė, rinkimų kampanija, ir nulemia,
kad neturintys aukštų reitingų staiga iškyla. Bet paskui žmonės
pamiršta ir kažkas kitas užims Balčyčio ar Blinkevičiūtės vietą.
Tai gana laikinas reiškinys, bet susijęs su mūsų šviežia politine
aktualija“, - sakė politologė J.Novagrockienė.
Dar 6 visuomenės veikėjus šalies gyventojai įvertino daugiau
palankiai nei nepalankiai - tai sveikatos apsaugos ministras
Vytenis Povilas Andriukaitis, buvęs nepriklausomas kandidatas į
Prezidentus, Seimo narys Naglis Puteikis, aplinkos ministro postą į
europarlamentaro mandatą iškeičiantis Valentinas Mazuronis, SEB
banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda, parlamentaras, Liberalų
sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis ir Lietuvos valstiečių ir
žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis.
Neigiamai vertinamų politikų rokiruotė nekinta kelintą mėnesį
iš eilės. Nepalankiausiai Lietuvos gyventojai įvertino šiuos 7
politikus - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininką,
Europos Parlamento narį Valdemarą Tomaševskį (72 proc. įvertino
nepalankiai), Seimo opozicijos lyderį, Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų partijos pirmininką A. Kubilių (69 proc.),
Vilniaus merą A. Zuoką (64 proc.), Aukščiausiosios
Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininką, TS-LKD garbės pirmininką
Vytautą Landsbergį (62 proc.), Seimo Pirmininkę „darbietę“ Loretą
Graužinienę (61 proc.), parlamentarą Petrą Gražulį (59 proc.) ir
Darbo partijos idėjinį lyderį Viktorą Uspaskichą (58 proc.).
„Politikų vertinimas iš esmės priklauso nuo dviejų dalykų.
Vienas dalykas - nuo partijos, kuriai jie priklauso, kitas dalykas
- nuo asmeninių savybių arba veiklos. Kubiliaus atveju, tas
partiškumo elementas dominuoja, nes Kubiliaus mėgimas ar nemėgimas
absoliučiai koreliuoja su partijos mėgimu ir nemėgimu. Tie, kuriems
patinka partija, tiems patinka ir Kubilius, tiems, kam nepatinka
Kubilius, nepatinka ir partija. Dėl Tomaševskio pakankamai
akivaizdu, nes, viena vertus, būtų labai keista, jeigu jis patiktų
didžiajai daliai žmonių, kadangi jis vis dėlto yra aiškios etninės
mažumos atstovas ir gana aršiai pasisako prieš Lietuvą net
europinėje erdvėje. Tai, aišku, nuteikia neigiamai. Savotiškas
Rusijos palaikymas dar labiau sustiprina tą nusiteikimą prieš jį.
Artūras Zuokas yra truputėlį kitas atvejis. Čia yra daugiau
asmenybė negu partija. Zuoko fenomenas gana keistas, nes, viena
vertus, jis žmonėms kaip ir patinka - daug savybių, daug kas jį
vertina už iniciatyvumą, idėjų turėjimą. Bet, kita vertus, tam
tikros galbūt ir taktinės klaidos atsisuka prieš jį. Kai kurie
ėjimai tiems žmonėms, kurie galėtų būti jo rėmėjai, kaip tik yra
nesuprantami“, - sakė A. Ramonaitė.
Lyginant su balandžio mėnesio apklausa, pagerėjo dviejų
kandidatų į Prezidentus vertinimai - net 16 procentinių punktų
palankiau įvertintas N.Puteikis ir 9 procentiniais punktais
pagerėjo Ignalinos mero, būsimo europarlamentaro Bronio Ropės
vertinimas. Tiek J.Novagrockienė, tiek A.Ramonaitė tai sieja su
per rinkimų kampaniją išaugusiu šių politikų matomumu, nes prieš
rinkimus jie viešojoje erdvėje nebuvo taip ryškiai matomi. Ši
inercija po kiek laiko, anot politologių, turėtų sumažėti.
Dar per pastarąjį mėnesį 7 procentiniais punktais padaugėjo
gyventojų, palankiai vertinančių V. Uspaskichą, 5 procentiniais
punktais - V. Tomaševskį, o 3 procentiniais punktais palankiau
įvertinti Z. Balčytis ir Žaliųjų partijos pirmininkas, Seimo narys
Linas Balsys. Beje, per mėnesį pakilo ne tik V. Tomaševskio, bet ir
jo vadovaujamos LLRA reitingas. Balandį už LLRA būtų balsavę 1,9
proc. rinkėjų, o gegužę šis rodiklis jau siekė 3,9 proc.
Per pastarąjį mėnesį 5 procentiniais punktais pablogėjo
ministrų V. Mazuronio ir Lino Antano Linkevičiaus vertinimas.
Politikos ekspertės A. Ramonaitė ir J. Novagrockienė konkrečių
priežasčių, dėl ko tai nutiko, nenurodė.
„Tai sunku paaiškinti, jie galbūt nebuvo labai aktyvūs. V.
Mazuronis kaip ir buvo aktyvesnis, bet jį galėjo užtemdyti R.
Paksas, esantis aukščiau, ir vėl iškėlęs savo kandidatavimo
problemą, kuri pakankamai ilgai laikėsi tiek žiniasklaidos, tiek
politinėje darbotvarkėje. (...) Tai, manau, galėjo padaryti poveikį
tam, kad V. Mazuronis liko antrame plane. L. Linkevičiaus matomumas
padidėjo dėl Ukrainos-Rusijos problemų, ir jis turėjo daugiau
rodytis viešai žiniasklaidos priemonėse komentuodamas situaciją,
Lietuvos poziciją ir pan., bet, aišku, jis ne tiek aktyviai, kiek
tie, kurie buvo įvelti į rinkimų procesą“, - svarstė politikos
apžvalgininkė.
Dar 4 procentiniais punktais sumažėjo parlamentaro Artūro
Paulausko bei G. Nausėdos vertinimas, o 3 procentiniais punktais
sumažėjo gyventojų dalis, kurie palankiai įvertino konservatorę
Ireną Degutienę ir krašto apsaugos ministrą Juozą Oleką.
Kitų politikų vertinimai pakito nežymiai.