Arba – į miesto kavines, kurios specialiai šia proga prailgins savo darbo laiką. Ilgiau dirbti ir po vidurnakčio jonaviečius priimti žada “Pavėsis”, “Svetainė”, “Vara”, “Armos baras”, “Geltonas baras”. Tokia situacija susiklostė dėl to, jog šiais metais atnaujinamas Joninių slėnis.
Nebus laužų ir šokių
Šiemet už kultūros centro pievoje švenčiamos Joninės bus be tradicinių Joninių laužų. Organizatoriai baiminasi, kad dėl per mažos erdvės ir dėl didelio žmonių srauto kurti Joninių laužus gali būti nesaugu.
“Nebus šiemet ir naktišokių, o šventė baigsis iš karto po vidurnakčio”, - jonavoszinios.lt sakė Jonavos kultūros centro direktorės pavaduotoja Jurgita Urnikienė.
Vasarvidžio nakties koncerte visos grupės koncertuos iki vidurnakčio. Pasirodymus surengs modernaus folkloro grupė „Kitava”, grupės „4 Roses” ir „Biplan”.
Eismas – uždarytas
J.Urnikienė informavo, kad šventės metu nuo pietų bus draudžiamas eismas Žeimių gatve iki pat Kosmonautų gatvės pirmosios sankryžos.
„Eismas bus draudžiamas nuo bibliotekos, o Žeimių gatvė šventės dieną taps savotišku pėsčiųjų taku ”, - sakė J.Urnkienė.
Joninėse nebus ir kitų jau įprastų pramogų: kupoliavimo, Joninių misterijos.
„Jų mažoje erdvėje nedarėme sąmoningai – kad nesugadinti Joninių įvaizdžio. Todėl šventės, kuri vyks pirmadienį, net nevadiname Joninėmis, o vadiname vasarvidžio nakties koncertu”, - pridūrė ji.
Sūrininkų – mažai, prekybininkų - daug
Šventės metu dėl geriausiojo vardo ir tūkstančio litų prizo, kurį skiria bendrovė „Agrochema”, varžysis ir Lietuvos sūrininkai. Sūrininkų čempionatas vyks jau antrus metus, tačiau dėl griežtų higienos sąlygų ir privalomų turėti leidimų jame nebus net dešimties dalyvių.
Tradiciškai veiks ir Jonų respublikos piliečių raštinė. Tie Jonai, Janinos, Ivanai ir Džonai, kurie dar nėra užsiregistravę kaip Jonų respublikos piliečiai, galės tą padaryti ir šiais metais.
Nors šventė bus trumpa, tačiau joje, kaip ir kasmet, bus daug prekybininkų. Organizatoriai visiems pasakoja apie netradicines ir trumpas šių metų Jonines, prekybininkai į tokius įspėjimus tik moja ranka.
Žmonės taps šaškėmis
Vienas įdomiausių šių metų Joninių renginių – Jonavos liberalaus jaunimo organizuojamas gyvųjų šaškių čempionatas. Pasigaminę šešių metrų ilgio ir tokio pat pločio šaškių lentą organizatoriai kvies jonaviečius sudaryti gyvas šaškių komandas ir sužaisti kelias partijas.
„Kitaip tariant – juodosios ir baltosios šaškių figūros bus žmonės”, - sakė vienas iš organizatorių Žilvinas Galimovas.
Norinčiųjų žaisti gyvomis šaškėmis komandos bus pažymėtos specialiais ženklais – kad patys žaidėjai nesusimaišytų, kurie yra „baltieji”, kurie - „juodieji”.
Rinks „Paparčiomobilį”
Joninių šventės metu bus renkamas ir gražiausias „Paparčiomobilis". Tokią idėją pasiūlė ir organizuoti apsiėmė Jonavos įmonė „Technoera”.
Kaip pasakojo įmonės vadovas Elmantas Mickevičius, šią idėją jis parsivežė iš Latvijos.
„Ne kartą teko būti latviškose Joninėse. Pastebėjau, kad ten pakelėse žmonės parduoda žolynus, o pirkėjai jais puošia savo automobilius. Ir ne tik automobilius – dviračius, maršrutinius automobilius, vaikų vežimėlius.
Išties juk Joninės susijusios su įvairiais žolynais – žmonės pina vainikus, ieško paparčio žiedo. Todėl nusprendėme šiemet rinkti „Paparčiomobilį" ir raginame žmones puošti ne tik automobilius, tačiau ir vaikų dviračius, paspirtukus, vežimėlius ar bet kokią kitą riedančią transporto priemonę“, - kalbėjo E.Mickevičius.
Jonaviečiai į konkurso vietą gali atvažiuoti jau papuoštomis transporto priemonėmis arba papuošti jas vietoje.
Kodėl nerandame paparčio žiedo?
Tačiau bet kokios Joninės, net ir pačios trumpiausios, neapsieina be paparčio žiedo paieškų. Tiesa ar ne, tačiau žmonės kalba, kad rasti Joninių naktį stebuklingai prasiskleidusį žiedą pavyksta toli gražu ne kiekvienam.
„Gal todėl, kad žmonės maišo papartį su kitu augalu – didžialapiu šakiu, kuris savo išvaizda labai primena Joninių papartį”, - juokavo Jonavos girininkijos girininko pavaduotojas Arūnas Jokubauskas.
Neturint žinių apie augalus paprasta akimis atskirti didžialapį šakį nuo tikrojo paparčio – sunku.
„Šakys auga labai gausiai, o miško kirtimvietėse jis tampa kaip piktžolė, kuris trukdo augti kitiems medžiams. Todėl mes juos naikinam ir šienaujam. Pastebėjau, kad žmonės dažnai per šventes jį kaip papartį naudoja puošybai. Tačiau išties tai – ne tikrasis papartis, o miško piktžolė”, - sakė A.Jokubauskas.