Tautos išrinktųjų priesaikos - tik apsilaupęs fasadas

Paaiškėjo, jog pasipiktinimo bangą sukėlę prokurorų, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentų ir teismo veiksmai praėjusį rudenį puolus tirti slaptos informacijos apie Rusijos neva rezgamus planus prieš prezidentę D.Grybauskaitę nutekėjimo į agentūrą BNS bylą – toli gražu ne viskas.

Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos ryto“ savaitė

Jun 22, 2014, 11:12 AM, atnaujinta Feb 12, 2018, 2:56 PM

Pasirodo, agentai ir prokurorai ne tiktai krėtė žurnalistų namus, konfiskavo jų kompiuterius su visa informacija, išvesdino juos iš darbovietės vidury dienos, bet ir ėmė masiškai klausytis jų pokalbių telefonu.

Pačioje tyrimo pradžioje prokurorai ir agentai kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kad jis leistų klausytis net 17 BNS darbuotojų telefonų. Šiame būryje – ir tie žurnalistai, kurie tuo momentu jau nebedirbo agentūroje.

Tai skatina spėti, kad Temidės tarnai, kaip įprasta, nuėjo paprasčiausiu keliu – tiesiog paėmė turimą BNS darbuotojų sąrašą, kuris galėjo būti ir pasenęs, į vieną krūvą sužėrė daugumos tų darbuotojų telefonų numerius ir tiesiai nudrožė į teismą, kuris lengva ranka tai palaimino.

Žinoma, gali būti ir dar blogiau – teisėsauga sąmoningai pasikėsino tokiu būdu sukaupti kuo daugiau informacijos apie kuo didesnio būrio žurnalistų informacijos šaltinius.

Bet kokiu atveju, ar elgtasi tiesiog bukai, ar sąmoningai taikantis į žiniasklaidos informacijos šaltinių slaptumą ir žurnalistų privatumą, faktas lieka faktu – ilgą laiką, kurio trukmės prokurorai net neatskleidžia, buvo sekamas didelio būrio žurnalistų asmeninis ir profesinis gyvenimas.

Prokuratūros vadovybė, kuri dabar tesugeba išspausti tai, kad viskas „teisėta“, neatsako, ar toks sekimas davė kokios nors naudingos konkrečiam tyrimui informacijos, bet tikina, kad visa informacija, kuri nesusijusi su tyrimu, buvo tuojau pat sunaikinta.

Aukštesnės instancijos teismai kilus triukšmui po kratų ir poėmių prieš žurnalistus, šiuos veiksmus, kuriuos prokuratūros vadovai ir tuomet skelbė teisėtais, paskelbė pertekliniais ir prieštaraujančiais teisei.

Todėl neatmestina, kad tuo atveju, jeigu žurnalistai kreipsis į teismus, tokiais pat gali būti paskelbti ir šie veiksmai, kuriuos prokuratūros vadovybė taip pat teisina.

Galbūt kokią nors nuobaudą gaus arba net posto neteks ir tas pats tyrimą kontroliuojantis prokuroras G.Ivanauskas, dėl kurio jo vadovai ir juos savo ruožtu vadeliojanti prezidentė D.Grybauskaitė jau sulaukė tiek daug nemalonumų.

Kokioje nors iš tiesų demokratinėje valstybėje paaiškėjus tokiems dalykams nedelsiant kiltų jei ne atsistatydinimų, tai bent nusišalinimų iš postų banga ir pirmiausia užgriebtų pačias aukščiausias teisėsaugos institucijų galvas.

Bet kokiu atveju esminis klausimas – kaip tokie dalykai iki šiol apskritai įmanomi?

Juk apie tai, kad teisėsauga be pakankamo pagrindo ir, svarbiausia, be konkrečių teisinių padarinių seka pernelyg daug žmonių, o teismai pernelyg lengva ranka tai laimina, kalbama jau daugybę metų.

Įvairūs politikai, kurių tiesioginė pareiga – ne tiktai demokratiškai ir civilizuotai kontroliuoti teisėsaugą, bet ir spręsti jos sistemines problemas, susirūpinimo kupinais veidais dabar kalba tą patį ir stengiasi atrodyti didžiausiais žiniasklaidos ir demokratijos draugais.

Itin dviveidiškai atrodo prezidentė, dėl kurios kaltės visa ši košė ir užvirė.

Norėdami pigiai pareklamuoti savo vedlę, jos patarėjai – beveik neabejotina, kad su jos žinia ir nurodymu – slaptą informaciją perdavė savo darbą dirbusiems žurnalistams, tačiau padarė tai taip nevykusiai, kad įkliuvo tuojau pat karštais pėdsakais puolusiai ir laiku nesuvaldytai teisėsaugai.

D.Grybauskaitė nėrėsi iš kailio mėgindama tai užspausti tyrimą per jai lojalius teisėsaugos vadovus, kuriuos vėliau viešai plakė, tai su oficialių įtarimų sulaukusios patarėjos D.Ulbinaitės advokatų pagalba vėlė tyrimą į procedūrinius brūzgynus, tai vaizdavo didžiausią žiniasklaidos draugę ir globėją, skubiai brukdama į Seimą žurnalistus esą labai apsaugančias įstatymų pataisas.

Šią savaitę naują posūkį įgavo ir garsioji tariamos pedofilijos istorija. Ji taip pat liudija, kad mūsų politikams teisė, demokratija ir valstybės interesai yra niekis prieš jų asmeninius interesus ir išskaičiavimus.

Seimas ketvirtadienį pagaliau baigė tragikomediją „N.Venckienė – Seimo narė“, pašalindamas jau metus darbe nesilankančią skandalingąją veikėją iš parlamento.

Už tai balsavo kur kas daugiau Seimo narių, nei reikia, – net 95, taip rodydami, kad jau nebebijo net ištikimiausius šalininkus išbarsčiusios veikėjos, kurios pūstas masinės isterijos burbulas seniai sprogo.

Tačiau prie to, kad tas burbulas susprogtų, prisidėjo pirmiausia ta žiniasklaida, kuri atliko tikrąją savo misiją rodydama visuomenei tikruosius „kovotojų su pedofilija“ veidus ir taip blaivindama žmones.

O politikai, kurie dar vakar tarsi epušės lapai drebėjo prieš visa Lietuva apsimetusią violetinę minią ir naudojosi savo įtaka teisėsaugai stabdyti ir spausti, yra bene labiausiai kalti, kad šita istorija pasiekė tokias absurdo viršūnes.

Viena tokių politikių – ta pati D.Grybauskaitė, atvirai gynusi N.Venckienę ir taip pat besinaudojusi padėtimi tam, kad galėtų dar labiau išakėti ir pažaboti teisėsaugą. Tad nieko nauja po Lietuvos saule – tautos išrinktųjų priesaikos pagrindiniams teisinės valstybės ir demokratijos principams ir toliau tėra tik apsilaupęs fasadas?

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.