Šiuo metu komisijai laikinai vadovauja praėjusios Vyriausybės į ją paskirta Gražina Imbrasienė. Rudenį bus jau dveji metai, kai atsistatydinus buvusiam komisijos vadovui Remigijui Rekertai, etikos sargai neturi nuolatinio vadovo.
Neoficialiai aiškinama, kad iš dabar esančių penkių komisijos narių nė vienas esą netinka vadovauti komisijai. Tikimasi, jog situacija pasikeis rudenį, kai komisiją papildys trys nauji nariai. Komisijos pirmininku skiriamas vienas iš jos narių.
G.Imbrasienė tikino neturinti atsakymo, kodėl Seimas taip ilgai delsia priimti sprendimą dėl komisijos vadovo. Bet ji pripažino, kad dabartinis komisijos vadovo statusas yra rimtas trukdis įstaigos veiklai. „Tokia situacija yra nenormali ir tai sakiau iš Seimo tribūnos. Nes požiūris į laikinąjį vadovą yra toks savotiškas. Jeigu būtų nuolatinis pirmininkas, gal požiūris būtų kitas. Bet yra kaip yra“, - pripažino G.Imbrasienė.
Šią savaitę Darbo partijai vadovaujanti Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė pažėrė kritikos komisijai dėl uždarumo bei dešiniųjų įtakos, tačiau nė žodžiu neužsiminė, kodėl parlamentas iki šiol neskyrė naujojo nuolatinio vadovo.
L.Graužinienė pareiškė, kad permainos komisijos laukia rudenį. „Man nepatinka komisijos darbas ir rudens sesijoje nuo pat rugsėjo grįšime Seime prie jo, nes tai yra Seimui atskaitinga institucija“, - Žinių radijui pareiškė L.Graužinienė.
Nepaisant to, kad institucija yra atskaitinga Seimui, pernai rudenį jo vadove tapusi L.Graužinienė nė karto nebuvo susitikusi su laikinąja komisijos vadove. „Prašiau tokio susitikimo, bet man buvo atsakyta, kad Seimo pirmininkė yra labai užimta ir susitikimas neįvyko“, - apgailestavo G.Imbrasienė.
Laikinoji komisijos vadovė neigė L.Graužinienės priekaištus, kad etikos sargams yra išlikusi nemaža dešiniųjų politinė įtaką. „Mes esame nepriklausomi, dirbame iš visos širdies ir į politikus nesidarome. Bet, aišku, kai priimami kam nors nepalankius sprendimus, geras visiems nebūsi“, - kalbėjo G.Imbrasienė.
Šią savaitę komisijos vadovę ant kilimo išsikvietė ir šalies vadovė Dalia Grybauskaitė. Prezidentei užkliuvo tai, kad Seimui atskaitinga institucija nevykdo gegužę priimtų įstatymo pataisų, kuriomis buvo išplėstas privačius interesus deklaruojančių asmenų sąrašas.
Jame atsirado ministerijų kolegijų, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai, gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė. Taip pat interesus turi deklaruoti ir akcinių bei uždarų akcinių bendrovių, kurių kontrolinis akcijų paketas priklauso valstybei, vadovai, pavaduotojai, visų politinių partijų pirmininkai, politikų visuomeniniai konsultantai.
Tačiau komisija viešai pareiškė, kad sustabdo naujai pateiktų deklaracijų viešinimą.
Buvo aiškinama, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į objektyviai susiklosčiusias technines priežastis – nepakankamą sistemos pajėgumą ir grėsmę atskleisti asmens duomenis.
Šie prievaizdų aiškinimai neįtikino prezidentės. „Prezidentė tai vertina kaip precedento neturintį atvejį, kai Seimui atskaitinga institucija ignoruoja Seimo priimtą įstatymą ir netgi viešai deklaruoja jo nevykdysianti. Tai negali būti pateisinama jokiais argumentais - nei techniniais, nei juo labiau asmens duomenų apsauga“, - žurnalistams antradienį sakė prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
G.Imbrasienė portalui aiškino, kad gegužę priimtos įstatymo pataisos įsigaliojo per penkias dienas ir komisijai nebuvo laiko tinkamai pasirengti naujovėms. „Tam reikėtų bent kelių mėnesių pereinamojo laikotarpio, o mes turėjome kelias dienas. Mes skubame, bet ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų“, - gynėsi laikinoji komisijos vadovė.
Antai naujai galingesnei kompiuterinei įrangai įsigyti reikėjo skelbti konkursą, tiekėjas vėlavo pateikti prekę. Be to, anot G.Imbrasienės, suderinti su kitomis įstaigomis naujas deklaracijų formas bei paruošti naujas deklaravimo taisykles irgi reikėjo laiko. „Gal mes ir ne visai gerai padarėme, kad sustabdėme deklaracijų viešinimą, bet priešingu atveju mūsų turimi serveriai būtų visai užlūžę. Nes duomenų kiekis padidėjo keliasdešimt kartų. Taip pat norėjome šiek tiek apsisaugoti, negalvodami nieko bloga“, - teisinosi G.Imbrasienė.
Ji pripažino, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija komisiją įspėjo dėl galimų asmens duomenų apsaugos pažeidimų viešinant deklaracijas – išplėtus jos formas esą galėjo būti paskelbti duomenys ir apie slaptus darbuotojus.
Taip pat vyko diskusijos, ar atsiradus prievolei skelbti visus didesnius nei 10 tūkst. litų vertės sandorius, nebus atskleista su asmens sveikata susijusi informacija – pavyzdžiui, brangiai kainuojančios plastinės operacijos arba dirbtinio apvaisinimo procedūros.
Be to, įstatyme atsirado nauja savoka – buitiniai sandoriai. Įstatymas numato, kad tokie sandoriai nėra viešinami, tačiau nepaaiškinama, kas tai per sandoris.
Bet G.Imbrasienė žadėjo, kad visi darbai ir derinimai jau eina į pabaigą. „Nesėdime sudėję rankų. Iš atostogų atšaukėme kai kuriuos darbuotojus, jie kibo į darbą. Jau kitą savaitę įranga pasieks mūsų įstaigą ir bus pradėta skelbti deklaracijas. Aišku, teks atsiprašyti, jog sistemoje gali pasitaikyti klaidų“, – įspėjo laikinoji komisijos vadovė.
