„Rusijos sankcijų šviesoje mes galime konstatuoti, kad įtaka
nebus labai didelė, skaičiuojama, kad jeigu šitas procesas
užsitęs ilgesnį laikotarpį, dėl maisto prekių eksporto embargo
bendrojo vidaus produkto augimas gali sulėtėti 0,2 proc.“, -
penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė
Evaldas Gustas.
Anot jo, Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių kompensacijų iš
Europos Komisijos dėl Rusijos taikomo embargo.
„Aš pritariu Suomijos ministrui pirmininkui, kuris pasakė, kad
bus ieškoma galimybių, ir iš tikro, aš manau, kad ir Žemės ūkio
reikalų taryboje, ir Bendrųjų reikalų taryboje šitie klausimai
bus aptariami, tik nedėkime didelių vilčių, kad didelės
kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nes
paveiktos yra visos Europos Sąjungos šalys“, - aiškino ministras.
Anot jo, šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad
Rusijos rinkos uždarymas jų skaudžiai paveikti neturėtų.
„Žiūrint eksporto tendencijas šių metų penkių mėnesių,
jos rodo, kad verslas išmoko tam tikras pamokas. Per penkis
mėnesius, palyginti su pernai, gyvulinės kilmės produktų į
Rusiją sumažėjo 11,2 proc., paruoštų maisto produktų taip pat
sumažėjo 11,3 proc. Vadinasi, verslas orientuojasi, ieško naujų
rinkų šioje susidariusioje situacijoje“, - tikino ministras.
Anot jo, eksporto mažėjimas nulemtas ne Lietuvoje siaučiančio
afrikinio kiaulių maro, o noru mažinti pardavimus Rusijoje: „Pieno
produktų gamintojų produkcija netgi po embargo atšaukimo pieno
produktams mažėjo, ir mažėjimo tendencija jaučiasi ir dabar,
vadinasi, nesusiję su tam tikrais kiaulių maro atvejais ir, pieno
gamintojai randa naujas rinkas, būtent ne Rusiją“.
Rusija ketvirtadienį metams apribojo mėsos, vaisių ir
daržovių, pieno ir jo produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV
ir kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai.
D.Grybauskaitė: „Rusija tapo visiškai nepatikimu verslo partneriu"
Atostogaujantį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių pavaduojantis ūkio ministras E. Gustas ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Prezidentūroje su D.Grybauskaite aptarė Kremliaus politinio sprendimo, ribojančio žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importą iš šalių, pritaikiusių sankcijas Rusijai.
„Rusija tapo visiškai nepatikimu ir neprognozuojamu verslo partneriu. Turime ramiai įvertinti savo ūkio situaciją ir numatyti lietuviškos produkcijos eksporto galimybes bei pagalbą verslui, kad šalies ekonomika nukentėtų kuo mažiau.
Pernai lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė tik 1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Daugiau sunkumų gali patirti vežėjai bei pieno produktų gamintojai. Ir vieniems, ir kitiems ši rusiška pamoka nėra nauja", - sakė prezidentė.
Prezidentės teigimu, eksportuotojai, daug padėję Lietuvai lipant iš krizės duobės, yra nusipelnę paramos. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį - 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti.
Be to, penktadienį aiškią poziciją dėl Rusijos priemonių išsakė Europos Komisija, pasiliekanti teisę imtis atitinkamų veiksmų. „Galiu patvirtinti, kad reaguosime ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygiu", - sakė D.Grybauskaitė.
Valstybės vadovės nuomone, susidariusi padėtis turėtų paskatinti Lietuvos verslininkus jau šiandien pradėti ieškoti naujų rinkų ir lanksčių sprendimų. „Lietuviškas verslumas atlaikydavo dar ne tokius išmėginimus ir po jų tapdavo tik stipresnis", - sakė D. Grybauskaitė.
Ūkio ir žemės ūkio ministrams prezidentė nurodė su verslo atstovais įvertinti padėtį ir suteikti visokeriopą paramą ieškant alternatyvių rinkų.