„Rusijos sankcijų šviesoje mes galime konstatuoti, kad įtaka nebus labai didelė, skaičiuojama, kad jeigu šitas procesas užsitęs ilgesnį laikotarpį, dėl maisto prekių eksporto embargo bendrojo vidaus produkto augimas gali sulėtėti 0,2 proc.“, - penktadienį po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite sakė Evaldas Gustas.
Anot jo, Lietuvai nereikėtų tikėtis didelių kompensacijų iš Europos Komisijos dėl Rusijos taikomo embargo.
„Aš pritariu Suomijos ministrui pirmininkui, kuris pasakė, kad bus ieškoma galimybių, ir iš tikro, aš manau, kad ir Žemės ūkio reikalų taryboje, ir Bendrųjų reikalų taryboje šitie klausimai bus aptariami, tik nedėkime didelių vilčių, kad didelės kompensacijos ar subsidijos bus skiriamos šiems tikslams, nes paveiktos yra visos Europos Sąjungos šalys“, - aiškino ministras.
Anot jo, šalies gamintojai persiorientuoja į kitas rinkas, tad Rusijos rinkos uždarymas jų skaudžiai paveikti neturėtų.
„Žiūrint eksporto tendencijas šių metų penkių mėnesių, jos rodo, kad verslas išmoko tam tikras pamokas. Per penkis mėnesius, palyginti su pernai, gyvulinės kilmės produktų į Rusiją sumažėjo 11,2 proc., paruoštų maisto produktų taip pat sumažėjo 11,3 proc. Vadinasi, verslas orientuojasi, ieško naujų rinkų šioje susidariusioje situacijoje“, - tikino ministras.
Anot jo, eksporto mažėjimas nulemtas ne Lietuvoje siaučiančio afrikinio kiaulių maro, o noru mažinti pardavimus Rusijoje: „Pieno produktų gamintojų produkcija netgi po embargo atšaukimo pieno produktams mažėjo, ir mažėjimo tendencija jaučiasi ir dabar, vadinasi, nesusiję su tam tikrais kiaulių maro atvejais ir, pieno gamintojai randa naujas rinkas, būtent ne Rusiją“.
Rusija ketvirtadienį metams apribojo mėsos, vaisių ir daržovių, pieno ir jo produktų importą iš Europos Sąjungos, JAV ir kitų šalių, palaikančių sankcijas Rusijai.
D.Grybauskaitė: „Rusija tapo visiškai nepatikimu verslo partneriu"
Atostogaujantį ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių pavaduojantis ūkio ministras E. Gustas ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė Prezidentūroje su D.Grybauskaite aptarė Kremliaus politinio sprendimo, ribojančio žemės ūkio produkcijos, žaliavų ir maisto produktų importą iš šalių, pritaikiusių sankcijas Rusijai.
„Rusija tapo visiškai nepatikimu ir neprognozuojamu verslo partneriu. Turime ramiai įvertinti savo ūkio situaciją ir numatyti lietuviškos produkcijos eksporto galimybes bei pagalbą verslui, kad šalies ekonomika nukentėtų kuo mažiau.
Pernai lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Rusiją sudarė tik 1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. Daugiau sunkumų gali patirti vežėjai bei pieno produktų gamintojai. Ir vieniems, ir kitiems ši rusiška pamoka nėra nauja", - sakė prezidentė.
Prezidentės teigimu, eksportuotojai, daug padėję Lietuvai lipant iš krizės duobės, yra nusipelnę paramos. Lietuva turi finansinės pagalbos šaltinį - 200 mln. litų europinių lėšų fondą, skirtą eksportui skatinti.
Be to, penktadienį aiškią poziciją dėl Rusijos priemonių išsakė Europos Komisija, pasiliekanti teisę imtis atitinkamų veiksmų. „Galiu patvirtinti, kad reaguosime ne tik nacionaliniu, bet ir Europos lygiu", - sakė D.Grybauskaitė.
Valstybės vadovės nuomone, susidariusi padėtis turėtų paskatinti Lietuvos verslininkus jau šiandien pradėti ieškoti naujų rinkų ir lanksčių sprendimų. „Lietuviškas verslumas atlaikydavo dar ne tokius išmėginimus ir po jų tapdavo tik stipresnis", - sakė D. Grybauskaitė.
Ūkio ir žemės ūkio ministrams prezidentė nurodė su verslo atstovais įvertinti padėtį ir suteikti visokeriopą paramą ieškant alternatyvių rinkų.
