Kaip interviu „Žinių radijui“ sakė J. Neliupšienė, beveik kas antra Lietuvos šeima yra paliesta emigracijos ir todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl dvigubos pilietybės, tačiau Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė turi būti labai reta išimtis. Be to, Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, norint plačiau taikyti šią išimtį, tauta turi referendumu priimti konstitucines pataisas.
„Nes niekaip kitaip suteikti dvigubos pilietybės arba užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai, kurie Lietuvą paliko po Kovo 11-osios, kad jie turėtų galimybę turėti savo, t.y. Lietuvos, ir kitos šalies pilietybes yra neįmanoma“, - sakė ji.
J. Neliupšienė atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją Prezidentė negali pati pateikti pasiūlymo keisti arba papildyti Konstituciją, sukviesti referendumo.
„Referendumo iniciatyvos teisė priklauso dviem subjektams, t.y. piliečiams ir Seimui, ir manau, kad Prezidentė šiuo atveju remtų referendumą dėl dvigubos pilietybės, jinai mano, kad Lietuvos visuomenė subrendo ir yra pasiruošusi atsakyti į šitą klausimą. Žinoma, referendumo, klausimai turi būti labai jautriai, atsargiai suformuluoti, kad pilietybės gavimas netaptų nekontroliuojamu procesu, kur bet kas gali manipuliuoti pilietybės klausimais“, - kalbėjo šalies vadovės atstovė.
J. Neliupšienė taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti referendumo skaidrumą, referendumo klausimų suprantamumą, kad nebūtų užkulisinių dalykų, kas yra nutikę su buvusiais referendumais.
Šalies vadovė Seimui yra pateikusi Pilietybės įstatymo pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę neatsisakant Lietuvos piliečio paso.
