Kaip interviu „Žinių radijui“ sakė J. Neliupšienė, beveik kas
antra Lietuvos šeima yra paliesta emigracijos ir todėl turi būti
sprendžiamas klausimas dėl dvigubos pilietybės, tačiau Konstitucija
numato, kad dviguba pilietybė turi būti labai reta išimtis. Be to,
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, norint plačiau taikyti
šią išimtį, tauta turi referendumu priimti konstitucines pataisas.
„Nes niekaip kitaip suteikti dvigubos pilietybės arba
užtikrinti, kad Lietuvos piliečiai, kurie Lietuvą paliko po Kovo
11-osios, kad jie turėtų galimybę turėti savo, t.y. Lietuvos, ir
kitos šalies pilietybes yra neįmanoma“, - sakė ji.
J. Neliupšienė atkreipė dėmesį, kad pagal Konstituciją
Prezidentė negali pati pateikti pasiūlymo keisti arba papildyti
Konstituciją, sukviesti referendumo.
„Referendumo iniciatyvos teisė priklauso dviem subjektams, t.y.
piliečiams ir Seimui, ir manau, kad Prezidentė šiuo atveju remtų
referendumą dėl dvigubos pilietybės, jinai mano, kad Lietuvos
visuomenė subrendo ir yra pasiruošusi atsakyti į šitą klausimą.
Žinoma, referendumo, klausimai turi būti labai jautriai, atsargiai
suformuluoti, kad pilietybės gavimas netaptų nekontroliuojamu
procesu, kur bet kas gali manipuliuoti pilietybės klausimais“, -
kalbėjo šalies vadovės atstovė.
J. Neliupšienė taip pat pabrėžė, kad reikia užtikrinti
referendumo skaidrumą, referendumo klausimų suprantamumą, kad
nebūtų užkulisinių dalykų, kas yra nutikę su buvusiais
referendumais.
Šalies vadovė Seimui yra pateikusi Pilietybės įstatymo
pataisas, kuriomis ypatingų nuopelnų mūsų šaliai turintiems
Lietuvos piliečiams bus įtvirtinta teisė turėti dvigubą pilietybę
neatsisakant Lietuvos piliečio paso.