Aplinkos ministro postą į europarlamentaro kėdę iškeitęs V.Mazuronis, išvykdamas į Briuselį, buvo užsimojęs pranokti pačią prezidentę. Atsiliepdamas į jos nuolatinius raginimus rotuoti pavaldinius pavasarį kirto iš peties – nepratęsė net 9 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovų kadencijos.
Sureagavo ir kiti ministrai. Dabar pats posto netekęs vidaus reikalų ministras D.Barakauskas nepratęsė penkių jam pavaldžių įstaigų vadovų kadencijos. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė šlavė keturis vadovus. Po vieną kitą direktorių atleido ir kiti ministrai.
Bet kas realiai pasikeitė prabėgus keliems mėnesiams? Permainų tikrai nedaug. Į vienas įstaigas grįžo senieji viršininkai, kitoms vadovauja laikinaisiais vadovais paskirti jų pavaduotojai.
Tiesa, tenka pripažinti, jog didelę įtaką verslui darančiai Generalinei miškų urėdijai vadovauja jau nuolatinis vadovas. Juo tapo iš gretimos įstaigos – Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus kėdės persėdęs socialdemokratas B.Prūsaitis, savo vietą užleidęs buvusiam pavaduotojui P.Zolubui.
Kitaip sakant, šiose Aplinkos ministerijai pavaldžiose miškininkystės įstaigose įvykusi rotacija buvo išvirta savose sultyse.
O kitų rotuotų viršininkų įstaigose tvyro laikinumo dvasia.
Atrodo, kad Valstybinės saugomų teritorijų ir Hidrometeorologijos tarnybų direktorėmis vėl turėjo tapti ankstesnės vadovės R.Baškytė bei V.Augulienė. Tam sutrukdė aiškiai persistengę konkursų rengėjai – paaiškėjo, kad kandidatuoja vien šios pareigūnės.
Kilus skandalui šie konkursai buvo atšaukti. Kaip ir Aplinkos apsaugos bei Aplinkos projektų valdymo agentūrų direktorių konkursai. Nuolatinių vadovų iki šiol neturi Valstybinė aplinkos apsaugos tarnyba bei Augalų genų bankas.
Tad, regis, V.Mazuronio surengta viršininkų galvapjūtė bent kol kas labiau primena viešųjų ryšių spektaklį nei realią vadovybės pertvarką.
Panaši situacija ir kitose kiek tyliau svarbių institucijų direktorius rotavusiose ministerijose.
Antai iš penkių D.Barakausko atleistų įstaigų vadovų vienas – Turto valdymo ir ūkio departamento direktorius V.Žydelis – grįžo į ankstesnes pareigas, o kitoms laikinai vadovauja į viršininkų kabinetus persėdę jų pavaduotojai.
Tuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje keturis vadovus įsukęs rotacijos vajus išsikvėpė dviem pareigūnams sugrįžus į ankstesnes pareigas, o kitose dviejose įstaigose dar tvyro laikinumo dvasia.
Teisingumo ministerija nepratęsė kadencijos trijų įstaigų vadovams.
Vienai jų – Lietuvos teismo ekspertizės centrui – po konkurso grįžo vadovauti ankstesnė direktorė, o kitose dviejose – Centrinėje hipotekoje bei Valstybiniame patentų biure – laikinai tvarkosi buvusių vadovų pavaduotojai.
Laikinieji direktoriai vadovauja ir Susisiekimo ministerijai pavaldžioms Civilinės aviacijos bei Saugios laivybos administracijoms. Kokio veiklos efektyvumo galima laukti iš laikino vadovo, kurio savijauta – nei paleisto, nei pakarto?
Praėjusią savaitę pagaliau sujudo Žemės ūkio ministerija – paskelbė konkursą Žuvininkystės tarnybos, kuriai kelis mėnesius laikinai vadovauja rotuoto direktoriaus pavaduotojas, nuolatinio vadovo pareigoms eiti. Tačiau buvęs šios tarnybos direktorius V.Grušauskas taip pat dirba šioje įstaigoje vadovaujamose pareigose – jis tapo vyriausiuoju patarėju.
Apskritai tai populiarus buvusių viršininkų persodinimo būdas. Teisingumo ministerijai pavaldžių Centrinės hipotekos ir Valstybinio patentų biuro buvę direktoriai A.Baronas ir R.Naujokas irgi gavo naujai sukurtų vyriausiųjų patarėjų kėdes.
Neabejotina, kad rotacija būtų naudingas procesas, jeigu ji vyktų natūraliai, o ne vajaus principu.
Bet ko vertos skambios permainos, jei atleisti vieni viršininkai vėliau tyliai grąžinami į ankstesnes pareigas, kiti sukaišiojami į specialiai jiems sukurtus postus, o įstaigoms vadovauja jų pavaduotojai?
Dešimtmečiais užsisėdėjęs vadovas iš tiesų gali tapti savotišku kunigaikštuku, apsistatyti pataikūnais, neįsileisti į įstaigą naujų vėjų.
Bet tokį viršininką įmanoma pakeisti ir be parodomųjų akcijų – tiesiog rengiant tikrus konkursus, o ne juos imituojant.
Neskaidrius užkulisius praskleidė paviešinti dabar jau atsistatydinusio sveikatos apsaugos viceministro G.Černiausko pamokslai, remiantis net premjero A.Butkevičiaus vardu, neva ne jo numatytą asmenį į tarnybos vadovo postą parinkusiai komisijai.
Įtarimų kelia ir kiti konkursai. Antai Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos vadovo konkursą laimėjo prieš keletą metų dėl išsimokėtų honorarų iš Švietimo ir mokslo ministerijos išprašytas R.Čiužas.
Bet dėl tokio pasirinkimo pamurmėjo tik opozicija.
Susidaro įspūdis, kad rotacijos šūkiais tik maskuojama didžioji bėda – visagalio valdininkų klano uždarumas, grįstas partiniais ryšiais ar asmeninėmis pažintimis.