O Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas patarė „buvusiai komsomolkai Daliai Grybauskaitei nevaidinti šventesnės už Romos popiežių“.
Tuo pačiu pasiūlė kartu konstruktyviai spręsti Ukrainos krizę.
Įdomus kalbėjimas, ar ne taip? Patys krizę pradėjo, ja paspringę įvarė save į kampą, bet „spręskime konstruktyviai visų problemą“.
Ką sako toks dviejų šalių politinis kalbėjimas?
„Viskas, ką ji (prezidentė D.Grybauskaitė) kalba, ne padeda, o atvirkščiai, tik apsunkina sprendimų paiešką sureguliuoti Ukrainos krizę. Daugelio šalių sveikai mąstantys politikai, kurie nesistengia patikti paraštiniams, o iš tiesų yra sunerimę dėl situacijos Ukrainoje, Europoje ir pasaulyje, vadovaujasi kitokiu, atsakingu požiūriu“.
Ir dar iš to paties Rusijos atstovo pareiškimo: „Politikos išmintį rodo ne siekis provokuoti konfliktus ir įžeidinėti kaimynus, o mokėjimas rasti konstruktyvius sprendimus, atsižvelgiant į realią situaciją Ukrainoje“.
Reikėtų atkreipti dėmesį į faktą, kad komunistai Rusijoje nepasiūlė nutraukti santykių su Kanada, kai Brisbane Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, Kanados premjeras Stephenas Harperis tiesiai šviesiai pasiuntė V.Putiną kuo toliau iš Ukrainos: „Paduosiu ranką, bet, lauk iš Ukrainos!“.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nuo pareiškimo susilaikė. Akivaizdu, „pribaltika“ Rusijos vadovams yra kitas kalibras.
Iš pradžių aptarsiu terorizmą kaip politinį įrankį.
Ar teisi prezidentė D.Grybauskaitė pavadinusi Rusiją teroristine valstybe? Juk teroristais išvadinti pasipiktino kai kurie Rusijos politikai.
Mat terorizmas, (šiuo atveju politinis terorizmas) siejamas su smurtu siekiant įbauginti asmenį, visuomenę, valstybę. Pats smurtas nukreipiamas visų pirma prieš civilius gyventojus ir valstybės simbolius.
Taip pat kalbama ir apie valstybinį terorizmą. Pavyzdys, Rusijos karinės aviacijos skrydžiai visai šalia ES ir JAV valstybių sienų be jokios išankstinės informacijos, perspėjimo oro erdvę kontroliuojančioms žinyboms.
Taip keliant tiesioginę grėsmę civilinei aviacijai, tuo pat siekiant įbauginti rodant karinius raumenis.
Tas pat su Rusijos karinio laivyno veiksmais. Tas pat su Estijos pareigūno pagrobimu ir Rusijos kritikų žudynėmis užsienyje. Nepamirštant ir tiesioginio Rusijos informacinio karo prieš Ukrainą, atnešusio ir atnešančio daugybę aukų tarp civilių gyventojų Rusijoje ir Ukrainoje.
Įvardijus ukrainiečius fašistais in corpore suteikiamas pasidavusiems neapykantos propagandai Rusijos gyventojams card blanch žudyti Donbase ukrainiečius. Tai ir daroma Donbaso regione.
Apie tai, kas daro ir kaip, sukaupta aibės dokumentų: kitaip manančių persekiojimai, žudynės, įkaitų grobimai, verslo reketas, žaginimai, kankinimai, ciniški civilių gyventojų būstų apšaudymai.
Ir visą šį kruviną jovalą remia Rusijos valstybė: ginklais, sunkiąja karine technika, kariais, finansais. Jeigu tokie veiksmai nėra pats tikriausias terorizmas, siekimas įbauginti vietinius gyventojus ir visą Ukrainą (ir Vakarus taip pat), tokiu atveju mano pateikta terorizmo samprata yra klaidinga.
Taip, Vakarai tiesiogiai ar per Jungtines Tautas neįvardijo Rusiją teroristine valstybe. Taip, kai kas gali teigti, jog kol nėra priimtas tarptautinės bendruomenės teisinis nuosprendis, tol nederėtų tokių terminių naudoti valstybės vadovui ar vadovei. Tačiau tenka nenoromis atmesti šį argumentą.
Mat įdėmūs skaitytojai jau senai pastebėjo dvigubų standartų taikymą Rusijos atveju, palyginti su JT kaltinimais pvz. Izraeliui. Toks palyginimas ne adekvatus.
Izraelis nefinansuoja okupuotuose teritorijose vietinių arabų teroristų. Juos, beje, netiesiogiai finansuoja JT UNRWA savo milijoninėmis lėšomis. Bet Izraelio išpeikimas JT išties galingas.
ISIS fanatikų atžvilgiu nei veiksmų, nei apibūdinimų Vakarai nebesirenka. Tačiau negalima pamiršti, kad JAV prezidentas R. Reaganas kadaise Sovietų sąjungą įvardijo blogio imperija. Kitas JAV prezidentas G. W. Bushas įvardijo blogio ašimi Iraką, Iraną ir Šiaurės Korėją.
Ir taip, tiesa, kad Vakarų žiniasklaida kalbėdama apie teroristus Rytų Ukrainoje naudoja terminą separatistai. Tačiau šis terminas neatitinka tikrovės. Kodėl Vakarų įtakingiausi žiniasklaidos koncernai nenaudoja tikslaus apibūdinimo?
Geras klausimas. Nurašysiu politkorektiškam Vakarų Europos kairiųjų smegenų pusrutuliui. Puikiai žinome, kad Vakaruose į mūsų Rusijos kritiką anksčiau tik numodavo ranka. Ateis laikas ir jie persilauš. Štai kodėl jų „objektyvią“ poziciją negalima laikyti objektyvumo matu.
Ir dar vienas argumentas, esą tai, kas vyksta Ukrainoje, lygintina su karo nusikaltimais. Vakarai lyg ir linkę naudoti tokį terminą. Tai rimti tarptautinės teisės nustatytų tarptautinių ginkluotų konfliktų įstatymų ir papročių pažeidimai.
Jais yra laužomos kariavimo taisyklės - Hagos konvencijos, Ženevos konvencijos. Tačiau, ar ir mes automatiškai turėtume tokį naudoti?
Manau, kad šis terminas yra slidus Vakarų išsisukinėjimas, nenoras įvardinti reiškinius tikrais vardais. Rusija totaliai atsisako prisipažinti vykdanti karą prieš Ukrainą. Todėl prezidentė ir išvadino V. Putino režimą bailiais. Rusijos nenoras prisipažinti kaip tik yra siekis taip pat ir išvengti kaltinimų vykdant karo nusikaltimus. Tada nieko nebelieka, kaip įvardinti Rusija teroristine valstybe.
Žinau, kad atsiras vietinės nuomonės, esą mūsų prezidentė išsišoko iš ES ir JAV politinio kalbėjimo Rusijos atžvilgiu konteksto ir normų. Kaip matome, toks atvejis tikrai ne pirmas ir, mano supratimu, istoriškai pateisinamas. Kaip ir pateisinama mūsų Užsienio reikalų ministro L.Linkevičiaus pozicija Rusijos agresijos prieš Ukrainą atveju.
Nors ministras ir buvo už tai stipriai kritikuojamas senosios betoninės komunistų gvardijos partijos bičiulių Seime. Šiuolaikiniai socialdemokratai paskubėjo visiškai teisingai apginti ministrą.
Žinoma, įdomu būtų sužinoti, ar mūsų prezidentės kalbėjimas, kaip neretai atsitikdavo bent praeitoje jos kadencijoje, buvo apmastytas, ar spontaniškas, bet esmės tai nekeičia. Subjektyviai manau, kad ją įkvėpė Vakarų ir Azijos šalių G20 viršūnių susitikime parodyta atvira panieka Rusijos prezidentui V. Putinui.
Taip, panieka, o ne šiaip nepasitenkinimas. Antraip jis vienas prie stalo nesėdėtų ir nebūtų nugrūstas į bendros dalyvių fotografijos kampą.
Betgi, Rusijos politikai, tikriausiai, mano, kad kas galima Jupiteriui, negalima Jaučiui. Viena yra, pavyzdžiui, Kanados valstybės atviras politinis kalbėjimas, kita – „kažkokios Lietuvos“. Prezidentės pasirinktas atviras politinis kalbėjimas be užuolankų reiškia aktyvų dalyvavimą galios žaidimuose.
Manau, kad kaip tik šiandien reikalingas berniukas, šaukiantis „Karalius nuogas!“ . Kiek galima vynioti žodžius į vatą? Juk jie V. Putino režimo pastoviai suprantami kaip silpnumas. Kaip tik todėl jie vis tiki, ar, greičiau, bando įtikinti save ir mus, kad jie vis dar turi šansą primesti mums virtualią „tiesą“ jog Vakarai kalti, Ukraina pati kalta, kad jau taip atsitiko. Todėl ir „reikia konstruktyviai, neišsišokant“ spręsti šią, jau be kabučių primestą tarptautinę problemą.
Beje, kirba mintis, kad tokio kalbėjimo potekstė yra pagalbos šauksmas Vakarams padėti V. Putinui ir jo režimui atsikratyti jų pačių sukurtos problemos. Vakarai Minske ir sutiko tai padaryti. Veltui. Karas vyksta ir ruošiamasi dar rimtesniam. Brisbaine įvyko lūžis. Nes Vakarus užkniso (teisingas žodis) V. Putino melai. Jo niekas nebetiki. Todėl kalbama atvirai, elgiamasi paniekinamai. Ir šios padėties, į kurią pateko V. Putinas su savo klanais tie patys klanai nematyti negali. Apie tai kalbėjo buvusi Rusijos opozicijos koordinavimo tarybos narė, „Rus Sidiaščiaja“ direktorė Olga Romanova.
Regis, tie klanai ir kelia didžiausią grėsmę V. Putinui. Reikėtų pridurti: Ukrainai ir Vakarams.
Kur veda Lietuvą šis atviras kalbėjimas santykiuose su Rusija ir, galimai, su mūsų sąjungininkais?
Rusija jau senai gyvena savo virtualiame pasaulyje, todėl bet kokį verbalinį - jų supratimu, išsišokimą, jie savaip apdoros ir eilinį kartą panaudos Lietuvos menkinimui. Kiek tai mums kainuos?
Kainuoja, bet mūsų ekonominė padėtis iki 1990 –tųjų metų, 1998 metų, 2008 metų nenusirideno. O ir mes jau esame, anot prof. Raimundo Lopatos, lovoje su Ukraina, iš kurios mūsų niekas neiškrapštys. Mūsų pozicija Rusijai žinoma. Dabar ir sotiems Vakarams laikas suprasti, kad Baltijos valstybės galimai stovi prieš egzistencinį iššūkį.
O tokioje padėtyje mažiausiai ko mums reikia, tai vynioti žodžius į vatą tik todėl, kad kažkas vis dar mano, kad Rusijos režimą galima suminkštinti politkorektišku kalbėjimu.
Deja, negalima. Kaip kažkas pajuokavo: „ Rusija reikalauja garantijų nepriimti Ukrainos į NATO amžiams. Atsakymas: Mielai pasirašysime ant Budapešto sutarties kitos pusės.“
Vieninteliai žodžiai turintys dar vertę santykiuose su Rusiją ir su Vakarais yra tie, kurie įvardija reiškinius savo tikrais vardais. Antraip mes visiškai susipainiosime savo vertybėse. Tai ir yra kaip tik tai, ko nori Rusijos kriminalinis režimas. Nematau priežasties, kodėl mes jiems turėtume padėti.