Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas po pateikimo
balsavo 58 parlamentarai, 7 buvo prieš, 17 susilaikė. Pataisas
palaikė konservatoriai, liberalai, didžioji dalis socialdemokratų,
taip pat dalis „darbiečių“ ir „tvarkiečių“. Vieninteliai
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai vieningai pasisakė prieš.
Tuo metu spalį pateiktam pirminiam projekto variantui dėl
rusiškos produkcijos mažinimo parlamentas nepritarė ir grąžino
iniciatoriams tobulinti.
Naujai pateiktos pataisos numato, kad už karo propagandą,
raginimus keisti konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies
suverenitetą galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek
retransliuotojai.
„Imtis visuomenės informavimo teisinio reguliavimo pataisų
paskaitino tai, kad šiuo metu veikiantis teisinis reguliavimas
nepritaikytas informacinio karo sąlygoms ir neleidžia efektyviai
kovoti su geopolitinės situacijos keliamais iššūkiais, tokiais
kaip valstybę menkinančios informacijos skleidimas ir nacionalinio
saugumo interesams kenkianti veikla visuomenės informavimo
srityje“, - sakė pataisas pristačiusi prezidentės patarėja Rasa
Svetikaitė.
„Informacijos laisvė yra labai svarbi, konstitucinio lygmens
teisė, garantuojama kiekvienam iš mūsų. Ne mažiau svarbu
užtikrinti, kad dangstantis informacijos laisve nebūtų toleruojami
veiksmai, kuriais kėsinamasi į kitas ne mažiau svarbias
Konstitucijos ginamas vertybes, todėl informacijos laisvė
nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ir
socialinės neapykantos, prievartos, dezinformacijos kurstymu,
šmeižtu, karo propaganda. Dezinformacijai ir propagandai negali
būti taikomi informacijos laisvės standartai“, - kalbėjo
patarėja.
Pritarus po pateikimo, pataisas toliau svarstys parlamentiniai
komitetai. Svarstymas plenariniame posėdyje numatytas pavasario
sesijoje.
Už pataisas balsuoti raginęs Seimo narių mišrios grupės
atstovas Algirdas Vaclovas Patackas sakė, jog teikdama Visuomenės
informavimo įstatymo pataisas prezidentė „nuosekliai vykdo savo
kaip vyriausiojo kariuomenės vado pareigas“.
Tuo tarpu prieš kalbėjusi socialdemokratė Birutė Vėsaitė
sakė pripažįstanti, jog pataisos „gerokai patobulintos“,
tačiau jas vertino kaip cenzūros įvedimą. „Džiaugiuosi, kad
įstatymas atvyko gerokai patobulintas ir, matyt, ne veltui jį
atmetėme pirmuoju skaitymu. Bet, kaip bežiūrėtumėm, tai vis dėl
to yra cenzūros įvedimas. O geriausias atsakas - gerai informuota
Lietuvos visuomenė, piliečiai“, - sakė B.Vėsaitė.
Pagal šalies vadovės Seimui teikiamas Visuomenės informavimo
įstatymo pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams
galėtų siekti iki 3 proc. metinių pajamų. Naujas siūlomas
priemones D.Grybauskaitė argumentuoja tuo, jog „Lietuva šiuo metu
gyvena informacinio karo sąlygomis“.
Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti
valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę
santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.
Pagal pataisas, gavus duomenų apie transliuotojų nusikaltimus
prieš Lietuvos valstybę ar „nacionaliniam saugumui grėsmę
turinčius ryšius su atitinkamomis organizacijomis“, Lietuvos
radijo ir televizijos komisija atsisakytų išduoti licenciją.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos
programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba
400 tūkst., Lietuvos gyventojų.
Spalį Seimas nepritarė kitoms prezidentės teiktoms Visuomenės
informavimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūlyta mažinti rusiškos
televizijos produkcijos transliavimą.
Valstybės vadovė tuomet siūlė įtvirtinti, kad ne mažiau kaip
90 proc. Lietuvoje retransliuojamų televizijos programų kiekio
turėtų būti oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, išskyrus
specializuotus (teminius) paketus. Šią pataisą ji taip pat
grindė padažnėjusiomis informacinėmis atakomis ir priešiška
propaganda.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų
retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.