Prezidentūra teigia, kad įstatymas leistų už šiuos sunkius
nusikaltimus išsipirkti pinigine bauda, o teisinėje valstybėje
bausmė už nusikaltimą turi būti teisinga, adekvati ir atgrasanti.
Seimo gruodį priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos leidžia už
turtinius nusikaltimus nebūtinai bausti laisvės atėmimu, o įveda
alternatyvias bausmes - baudą, laisvės apribojimą ir areštą.
„Tokios pataisos sudarys galimybę už sunkius finansinio
pobūdžio nusikaltimus atsipirkti bauda. Tai skatins ir toliau
nusikalsti ir niekais pavers visas teisėsaugos pastangas užkardyti
nusikalstamumą“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, šiuo metu Baudžiamajame kodekse
nustatytos piniginės baudos neatgrasys nuo nusikaltimo, o,
priešingai, skatins grobstyti stambiu mastu.
Pataisų iniciatoriai jas teikdami argumentavo, kad bausmių
sušvelninimas padės sumažinti kalinių skaičių Lietuvoje. Pasak
prezidentės, „teisingumas negali būti aukojamas vardan gražesnės
statistikos“.
Prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės teigimu, šiuo metu
maksimali bauda už turtinio pobūdžio nusikaltimus siekia netoli 200
tūkst. litų ir tai nėra suma, kuri atgrasytų nuo sukčiavimo
stambiu mastu.
„Mes kalbame apie tokius nusikaltimus, kurie yra sunkūs,
stambaus masto, padaryti organizuotų grupių, ir tokius nusikaltimus
padariusiems asmenims atsipirkti bauda daugeliu atvejų yra pernelyg
paprasta. Visada teismas gali individualizuoti bausmę ir paskirti
švelnesnę nei įstatymo nustatytą. Šiuo metu įstatymas už
sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus kaip sukčiavimas, turto
pasisavinimas numato laisvės atėmimo bausmę ir mes nematome
prielaidų teigti, kad ši bausmė yra neadekvati“, - BNS sakė
R.Svetikaitė.
Patarėja sako sutinkanti, kad kalinių skaičius yra problema,
kaip ir baudžiamojo proceso trukmė, bet šias problemas reikia
spręsti kitomis priemonėmis.
„Asmenys, kurie yra stambūs sukčiautojai, daro nusikaltimus
organizuotose grupėse, neturėtų atsipirkti piniginėmis baudomis,
kurios šiandien siekia iki 200 tūkst. litų. Tai neatgrasytų tų
asmenų, kurie linkę nusikalsti nuo nusikalstamų veikų darymo.
Galbūt baudos galėtų būti siejamos su asmens pajamomis, bet
šiandien yra fiksuota maksimali bauda ir neleidžia individualizuoti
taip, kad atgrasytų nuo tų veikų darymo. Laisvės atėmimo bausmė
atgraso, bet kartu aktyviau turėtų būti taikomas turto
konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas ir panašiai“, -
kalbėjo R.Svetikaitė.
Seimo gruodį priimtos pataisos, kurias inicijavo Teisingumo
ministerija, įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės
apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos
šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Baudos,
siekiančios iki 195 tūkst. litų, galėtų būti skiriamos,
pavyzdžiui, už didelės vertės svetimo turto vagystę ar didelės
mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių
vagystę (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8
metų), už sukčiavimą, kai įgytas didelės vertės svetimas turtas
(gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), didelės vertės
svetimo turto pasisavinimą (laisvės atėmimas iki 10 metų),
didelės vertės svetimo turto iššvaistymą (laisvės atėmimas iki
7 metų).
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių
skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną
didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Sušvelninus atsakomybę už sukčiavimą, laisvės atėmimo
bausmių būtų galima išvengti ir Darbo partijos vadinamosios
juodosios buhalterijos byloje. Pernai liepą Vilniaus apygardos
teismas Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą pripažino
kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo
bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho
dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus.
Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus
apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui
Vytautui Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.