Prezidentūra teigia, kad įstatymas leistų už šiuos sunkius nusikaltimus išsipirkti pinigine bauda, o teisinėje valstybėje bausmė už nusikaltimą turi būti teisinga, adekvati ir atgrasanti. Seimo gruodį priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos leidžia už turtinius nusikaltimus nebūtinai bausti laisvės atėmimu, o įveda alternatyvias bausmes - baudą, laisvės apribojimą ir areštą.
„Tokios pataisos sudarys galimybę už sunkius finansinio pobūdžio nusikaltimus atsipirkti bauda. Tai skatins ir toliau nusikalsti ir niekais pavers visas teisėsaugos pastangas užkardyti nusikalstamumą“, - pranešime spaudai teigė prezidentė.
D.Grybauskaitės teigimu, šiuo metu Baudžiamajame kodekse nustatytos piniginės baudos neatgrasys nuo nusikaltimo, o, priešingai, skatins grobstyti stambiu mastu.
Pataisų iniciatoriai jas teikdami argumentavo, kad bausmių sušvelninimas padės sumažinti kalinių skaičių Lietuvoje. Pasak prezidentės, „teisingumas negali būti aukojamas vardan gražesnės statistikos“.
Prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės teigimu, šiuo metu maksimali bauda už turtinio pobūdžio nusikaltimus siekia netoli 200 tūkst. litų ir tai nėra suma, kuri atgrasytų nuo sukčiavimo stambiu mastu.
„Mes kalbame apie tokius nusikaltimus, kurie yra sunkūs, stambaus masto, padaryti organizuotų grupių, ir tokius nusikaltimus padariusiems asmenims atsipirkti bauda daugeliu atvejų yra pernelyg paprasta. Visada teismas gali individualizuoti bausmę ir paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą. Šiuo metu įstatymas už sunkius turtinio pobūdžio nusikaltimus kaip sukčiavimas, turto pasisavinimas numato laisvės atėmimo bausmę ir mes nematome prielaidų teigti, kad ši bausmė yra neadekvati“, - BNS sakė R.Svetikaitė.
Patarėja sako sutinkanti, kad kalinių skaičius yra problema, kaip ir baudžiamojo proceso trukmė, bet šias problemas reikia spręsti kitomis priemonėmis.
„Asmenys, kurie yra stambūs sukčiautojai, daro nusikaltimus organizuotose grupėse, neturėtų atsipirkti piniginėmis baudomis, kurios šiandien siekia iki 200 tūkst. litų. Tai neatgrasytų tų asmenų, kurie linkę nusikalsti nuo nusikalstamų veikų darymo. Galbūt baudos galėtų būti siejamos su asmens pajamomis, bet šiandien yra fiksuota maksimali bauda ir neleidžia individualizuoti taip, kad atgrasytų nuo tų veikų darymo. Laisvės atėmimo bausmė atgraso, bet kartu aktyviau turėtų būti taikomas turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas ir panašiai“, - kalbėjo R.Svetikaitė.
Seimo gruodį priimtos pataisos, kurias inicijavo Teisingumo ministerija, įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę. Baudos, siekiančios iki 195 tūkst. litų, galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už didelės vertės svetimo turto vagystę ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystę (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), už sukčiavimą, kai įgytas didelės vertės svetimas turtas (gresia laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (laisvės atėmimas iki 10 metų), didelės vertės svetimo turto iššvaistymą (laisvės atėmimas iki 7 metų).
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Sušvelninus atsakomybę už sukčiavimą, laisvės atėmimo bausmių būtų galima išvengti ir Darbo partijos vadinamosios juodosios buhalterijos byloje. Pernai liepą Vilniaus apygardos teismas Darbo partijos įkūrėją Viktorą Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Parlamentarė Vitalija Vonžutaitė, teismo įvardyta V.Uspaskicho dešiniąja ranka, už grotų turėtų praleisti trejus metus. Buvusiai partijos finansininkei Marinai Liutkevičienei Vilniaus apygardos teismas skyrė vienus metus nelaisvės, o parlamentarui Vytautui Gapšiui - 35 tūkst. litų baudą.
