„Mes matome, kad prezidentės kalba buvo gera suveržta ta prasme, kad nepadaryta jokių išsišokimų tiek vidaus, tiek užsienio politikos skyriuje. Viskas nuosaikiai sudėliota. Pažvelgus į jos kalbą ir prezidentės funkcijas, matyti, kad D.Grybauskaitė Lietuvos vidaus politikoje dar neatranda savo prezidentinių funkcijų vaidmens.
Tai, ką ji sakė apie socialinius ir ekonominius klausimus, yra savotiškas Vyriausybės dubliavimas. Tai patvirtinimas tų funkcijų, kurias realiai turi vykdyti Vyriausybė“, – sakė politologas Lauras Bielinis.
D.Grybauskaitė aiškiai išdėstė savo perspektyvas užsienio politikoje, nurodydama tris kryptis – atstovavimą Lietuvai, ekonominę diplomatiją ir saugumo klausimus. L.Bielinio nuomone, tai yra svarbūs aspektai, ir jeigu bus intensyviai veikiama, bus pasiekta gerų rezultatų.
Be to, prezidentė akivaizdžiai vengė kritikuoti Vyriausybę. „Ji tokiu būdu transliuoja visuomenei, kad tai, ką vykdo Vyriausybė, yra priimtina. Galbūt būtų galima geriau, bet priimtina. Į klausimus dėl konfliktų koalicijos viduje ji stengėsi neatsakyti ir aiškiai išsisuko pasakydama, kad nekomentuos tų diskusijų, kurios vyksta tarp atskirų politikų“, – sakė L.Bielinis.
Politologo Lauryno Kasčiūno nuomone, tai, kad prezidentė nesikiša ir nekomentuoja koalicijos rietenų – konkrečiai Darbo partijos ir socialdemokratų lyderių – nieko keista.
„Ji ne kartą yra pasakiusi, kad nieko ypatingo iš šios Vyriausybės nesitiki. Yra tam tikra darbotvarkė, tegul ji tuo keliu ir važiuoja, tegul daro rutininius darbus. Vyriausybė nėra ambicinga ir tai akivaizdu, o prezidentė didelių lūkesčių su šia Vyriausybe ir nebesieja“, – sakė jis.
L.Kasčiūno teigimu, reikia realiai suvokti ir tai, kad alternatyvos Darbo partijai nėra: „Faktas yra toks, kad Darbo partija nepabėgs iš Vyriausybės.“
Dialogas su Rusija galimas
Be to, prezidentė ne taip ryškiai kaip anksčiau, bet vis dėlto labai aiškiai pasakė savo poziciją ir sąlygas, kada galimi normalūs ryšiai su Rusija. Tai būtų Rusijos agresyvių veiksmų nutraukimas Ukrainoje.
L.Kasčiūnas prezidentės poziciją ir kartu visą Lietuvą pavadino ledlaužiu Europoje.
„Ledlaužio funkciją prisiėmėme kalbėdami griežčiau ir neleisdami Vakarų šalims užmerkti akių, kai manoma, kad viskas rimsta ir grįžta į senas vėžes. Ėmėmės tokio drąsaus geopolitinio vaidmens, rizikuojame pasilikti vieni. Prancūzijos prezidentas sako, kad jau laikas atšaukti sankcijas, tai palaukite, kas pasikeitė per vieną mėnesį Ukrainoje?“ – klausė L.Kasčiūnas.
Politologas pabrėžė, kad politikoje labai svarbus politinis žodynas. Lietuvos žodynas kiek radikalesnis, bet susėjus prie bendro stalo Rusija gali labai lengvai tapti ne teroristus remiančia valstybe, bet, pavyzdžiui, „moderatoriumi tarp Ukrainos ir separatistų pilietinio karo“.
