Pastarajai priekaištauta, kad mažinamas finansavimas vieninteliam šalyje kompleksinį gydymą vaikams teikiančiam centrui, ir priminta, jog apšilimo laikas ministrei jau baigėsi ir iš jos laukiama konkrečių darbų.
Tačiau tai, galima sakyti, niekis, palyginti su šalies vadovės kaltinimais V.Andriukaičiui, Europos Komisijoje (EK) atsakingam už sveikatą ir maisto saugą.
D.Grybauskaitė iš pradžių pavadino apgailėtinu precedentu eurokomisarui pavaldaus EK Sveikatos ir maisto saugos direktorato susirašinėjimą su Maskva, kuriuo esą buvo palaiminti rusų ketinimai tartis su pavienėmis ES šalimis dėl maisto produktų embargo švelninimo ar net atšaukimo.
Dar po kelių dienų prezidentė viešai apkaltino V.Andriukaitį ES vienybės skaldymu ir net rusų interesų gynimu.
Iš tiesų būta pagrindo sunerimti. Juk aišku, kad jei Rusijai bus leista susitarti dėl embargo atšaukimo ne visai ES, o dvišalių derybų pagrindu, Baltijos šalimis ir Lenkijai vartai į rusų rinką liks užverti. Tai suteiktų galimybę Maskvai pamaloninti jai palankesnes ES šalis ir bausti kritikes.
Bet reikia turėti labai lakią fantaziją kaltinant V.Andriukaitį, kad jis siekė skaldyti ES vienybę ir norėjo padėti rusams. Nebent galima įtarti, kad jis nesuvaldė EK biurokratinio mechanizmo, laiku neįžvelgė pavojaus, kurį kėlė jo direktorato derybos su rusais.
Kilus skandalui V.Andriukaitis teisinosi, kad buvo deramasi vien dėl fitosanitarinių sąlygų švelninimo maisto produktų tiekimui į Rusiją, bet nekalbama apie embargo atšaukimą tik pavienėms ES šalims.
Gal tokie ir buvo EK pareigūnų ketinimai, jie tiesiog neperprato rusų klastos, kad fitosanitarija tėra skaldytojiškos politikos priedanga.
Pati Maskva, matyt, norėdama pakurstyti nesutarimus ES, paskelbė, kad derasi dėl maisto produktų embargo švelninimo su keliomis ES šalimis – ne tik su Prancūzija, bet ir Vokietija, Nyderlandais, Danija, Vengrija.
Tai gerokai grėsmingesnis signalas nei koks neapdairus EK pareigūno pažadas rusams, kurį nebūtų sunku atšaukti. Vadinasi, kai kurios ES šalys linkusios tyliai susitarti su Rusija dėl embargo atšaukimo tik joms, nekreipdamos dėmesio, kad dėl to nukentės jų Rytų kaimynės.
Tiesa, vakar Maskva pranešė, jog pokalbiai su kai kuriomis šalimis dėl embargo panaikinimo nutraukiami. Politologai vėl prabilo, kad taip vienos ES narės priešinamos su kitomis, nes tas derybas esą privertė nutraukti principinga Lietuvos ir kitų šalių pozicija.
Kad ir kaip būtų, pyla V.Andriukaičiui turi ir vidaus politinių intrigų prieskonį.
Eurokomisarą užsipuolusiai D.Grybauskaitei į talką tuoj šoko konservatoriai, pasidžiaugę, kad gyvenimas parodė, kokie jie buvo teisūs balsuodami prieš jo delegavimą į Lietuvai skirtą svarbų postą.
Tarsi bijodamas, kad koks nors šešėlis nekristų ir ant jo, premjeras A.Butkevičius iš pradžių pareiškė, jog jį pribloškė V.Andriukaičio pavaldinių veiksmai. Tiesa, vėliau pasikalbėjęs su pačiu eurokomisaru Vyriausybės vadovas ėmė jį teisinti.
Daug drąsiau pasisakė vienas socialdemokratų lyderių Seimo vicepirmininkas A.Sysas. Kritiką V.Andriukaičiui jis pavadino šmeižtu, naudingu tik Rusijai, ir klausė, kaip atrodo Lietuva, kaišiodama pagalius savam eurokomisarui. Be to, jis priminė, kad šalys neturi teisės daryti spaudimo savo deleguotam eurokomisarui.
Iš tiesų V.Andriukaitį kritikavo tik Lietuva. Jis pats atsikirto, kad prezidentė pirmiausia galėjo jam bent paskambinti ir pasiaiškinti padėtį.
Neabejotina, kad Lietuvos tarptautiniam prestižui kenkia mūsų šalies politikų įprotis daryti aštrius viešus pareiškimus nesilaikant europinės tradicijos pirma daug ką išsiaiškinti tyliai.
Žinoma, lietuviams kai kuriais atvejais dar toli iki graikų. Antai naujasis Graikijos premjeras A.Tsipras žada nesilaikyti finansinės paramos jo šaliai sąlygų ir reikalauti, kad būtų nurašyta dalis 400 mlrd. eurų viršijančios skolos.
Suprantama, nuo tarptautinių kreditorių padiktuotos griežtos taupymo politikos, 25 proc. siekiančio nedarbo pavargusiems graikams patiko populistiniai A.Tsipro pažadai liautis taupyti ar lietuviams tik pavydą keliančią per 680 eurų siekiančią minimalią algą padidinti iki 750 eurų.
Pažadais galima laimėti rinkimus, bet po jų tenka grįžti į realybę. Ko gero, taip nutiks ir graikams.
Nebus lengva Graikijai atsisakyti ir taupymo politikos, nes tokiu atveju šalis negaus naujų kreditų, o be jų grės finansinis krachas. Graikijos pasitraukimas iš euro zonos irgi nelabai baugina, nes jos ūkio dalis Bendrijoje palyginti menka ir dėl šio žingsnio labiausiai nukentėtų patys graikai.
Kad graikų populistų retorika gali smarkiai skirtis nuo realių veiksmų, ketvirtadienį parodė ir ES Užsienio reikalų tarybos posėdis, kuriame dar pusei metų pratęstos sankcijos Rusijai ir netgi žadama jas griežtinti, jei padėtis Ukrainoje negerės.
Buvo baiminamasi, kad Rusijos draugais apsiskelbę Graikijos kairieji mėgins blokuoti susitarimus dėl sankcijų. Bet nieko panašaus neįvyko – graikai nė nemėgino priešintis bendrai ES pozicijai.
Tik kažin ar net griežtesnės ES sankcijos privers Rusiją sustoti. Maskvos remiami separatistai tęsia atakas, mėgindami išplėsti savo kontroliuojamą teritoriją. Kuo į tai atsakys Vakarai?