Parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai 96 balsais už nutarė
grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo. Šalies vadovė vetavo
Baudžiamojo kodekso pataisas argumentuodama, kad įstatymas leistų
atsipirkti bauda už stambaus masto, organizuotų grupių daromus
svetimo turto grobimus, sukčiavimą, turto pasisavinimą ir
iššvaistymą, PVM sukčiavimą stambiu mastu.
„Pagrindinis argumentas tas, kad šis įstatymas nesukuria
daugiau teisingumo. Žmonės tikisi teisingumo įvykdymo už tokius
nusikaltimus, kurie tikrai daro didžiulę žalą, tai yra stambaus
turto vagystės, sukčiavimas, organizuotų grupių atliekami tokio
pobūdžio turtiniai nusikaltimai. Tikrai bauda, kuri šiuo metu
siekia vos 57 tūkst. eurų, neatitinka tų nusikaltimų pavojingumo.
Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė kaip tokia yra atgrasančio
pobūdžio“, – sakė veto pristačiusi prezidentės patarėja Rasa
Svetikaitė.
„Sunkiais turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala
valstybei ir žmonėms. Todėl neadekvačių bausmių už juos
nustatymas iškreipia paties sunkaus nusikaltimo esmę, neatgraso nuo
šių nusikalstamų veikų, net sudaro situaciją, kai nusikalsti
apsimoka, o tai menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo sistema“,
– kalbėjo patarėja.
Ji taip pat pastebėjo, jog turtinių nusikaltimų skaičius,
priešingai nei smurtinių, yra linkęs augti. „Registruotų
sukčiavimo ir turto pasisavinimo nusikalstamų veikų skaičius turi
tendenciją augti“, – sakė R.Svetikaitė.
Prezidentė vetuodama pataisas yra pareiškusi, jog jos „skatins
ir toliau nusikalsti ir niekais pavers visas teisėsaugos pastangas
užkardyti nusikalstamumą“.
Pataisos įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės
apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos
šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių
skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną
didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Seimo gruodį priimtos pataisos, kurias inicijavo Teisingumo
ministerija, įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės
apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos
šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Pagal jas, baudos, siekiančios iki 56 tūkst. eurų (195 tūkst.
litų), galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už didelės vertės
svetimo turto vagystę ar didelės mokslinės, istorinės ar
kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystę (šiuo metu
numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), už sukčiavimą,
kai įgytas didelės vertės svetimas turtas (iki 8 metų), didelės
vertės svetimo turto pasisavinimą (iki 10 metų), didelės vertės
svetimo turto iššvaistymą (iki 7 metų).
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių
skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną
didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Prezidentės patarėjos teigimu, didelio kalinių skaičiaus problemą
reikia spręsti kitais būdais.
„Kalėjimų problemą galima spręsti visai kitais būdais,
siūlyti kitas priemones, lygtinio paleidimo klausimai galbūt
nesprendžiami taip, kaip turėtų būti sprendžiami. Tiesiog reikia
daugiau pagalvoti apie priemones“, – sakė R.Svetikaitė.