Parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai 96 balsais už nutarė grąžintą įstatymą svarstyti iš naujo. Šalies vadovė vetavo Baudžiamojo kodekso pataisas argumentuodama, kad įstatymas leistų atsipirkti bauda už stambaus masto, organizuotų grupių daromus svetimo turto grobimus, sukčiavimą, turto pasisavinimą ir iššvaistymą, PVM sukčiavimą stambiu mastu.
„Pagrindinis argumentas tas, kad šis įstatymas nesukuria daugiau teisingumo. Žmonės tikisi teisingumo įvykdymo už tokius nusikaltimus, kurie tikrai daro didžiulę žalą, tai yra stambaus turto vagystės, sukčiavimas, organizuotų grupių atliekami tokio pobūdžio turtiniai nusikaltimai. Tikrai bauda, kuri šiuo metu siekia vos 57 tūkst. eurų, neatitinka tų nusikaltimų pavojingumo. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė kaip tokia yra atgrasančio pobūdžio“, – sakė veto pristačiusi prezidentės patarėja Rasa Svetikaitė.
„Sunkiais turtiniais nusikaltimais padaroma didelė žala valstybei ir žmonėms. Todėl neadekvačių bausmių už juos nustatymas iškreipia paties sunkaus nusikaltimo esmę, neatgraso nuo šių nusikalstamų veikų, net sudaro situaciją, kai nusikalsti apsimoka, o tai menkina žmonių pasitikėjimą teisingumo sistema“, – kalbėjo patarėja.
Ji taip pat pastebėjo, jog turtinių nusikaltimų skaičius, priešingai nei smurtinių, yra linkęs augti. „Registruotų sukčiavimo ir turto pasisavinimo nusikalstamų veikų skaičius turi tendenciją augti“, – sakė R.Svetikaitė.
Prezidentė vetuodama pataisas yra pareiškusi, jog jos „skatins ir toliau nusikalsti ir niekais pavers visas teisėsaugos pastangas užkardyti nusikalstamumą“.
Pataisos įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje.
Seimo gruodį priimtos pataisos, kurias inicijavo Teisingumo ministerija, įveda alternatyvias bausmes – baudą, laisvės apribojimą ar areštą – už kai kuriuos nusikaltimus, už kuriuos šiuo metu teismai gali skirti tik laisvės atėmimo bausmę.
Pagal jas, baudos, siekiančios iki 56 tūkst. eurų (195 tūkst. litų), galėtų būti skiriamos, pavyzdžiui, už didelės vertės svetimo turto vagystę ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių vagystę (šiuo metu numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki 8 metų), už sukčiavimą, kai įgytas didelės vertės svetimas turtas (iki 8 metų), didelės vertės svetimo turto pasisavinimą (iki 10 metų), didelės vertės svetimo turto iššvaistymą (iki 7 metų).
Ministerija pataisas argumentavo siekiu mažinti kalinių skaičių, nes Lietuva yra tarp šalių, turinčių vieną didžiausių įkalintų asmenų skaičių Europos Sąjungoje. Prezidentės patarėjos teigimu, didelio kalinių skaičiaus problemą reikia spręsti kitais būdais.
„Kalėjimų problemą galima spręsti visai kitais būdais, siūlyti kitas priemones, lygtinio paleidimo klausimai galbūt nesprendžiami taip, kaip turėtų būti sprendžiami. Tiesiog reikia daugiau pagalvoti apie priemones“, – sakė R.Svetikaitė.
