„Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas yra svarbus ir reikšmingas žingsnis stiprinant valstybės apginamumą. Matome, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški ir pasiryžę ginti tėvynę. Šiuo metu nacionalinio saugumo užtikrinimas yra svarbiausias prioritetas“, – prezidentūros pranešime cituojama prezidentė.
Šiais metais į kariuomenę planuojama pašaukti iki 3,5 tūkst. jaunuolių. Pirmieji privalomosios karo tarnybos kariai į kariuomenę būtų pašaukti šį rudenį.
Priimta įstatymo pataisa nustatyta, kad bendras ribinis karių skaičius šiais bus nuo 16 tūkst. 840 iki 21 tūkst. 960. Anksčiau buvo patvirtinti mažesni skaičiai – nuo 14 tūkst. 340 iki 18 tūkst. 460.
Taip pat nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bus nebe 0, o nuo 3000 iki 3500. Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.
Atlikti privalomąją karo tarnybą bus kviečiami 19–26 metų vaikinai, pirmenybė teikiama savanoriškai tarnauti norintiems vaikinams ir merginoms. Tarnyba truks devynis mėnesius, ją atlikusiems jaunuoliams suteikiamos valstybės garantijos studijuojant ir įsidarbinant.
Pasak prezidentės, kariuomenė turi pasirengti priimti šauktinius ir užtikrinti sklandų ir skaidrų jų atrankos procesą. Prezidentė pažymi, kad taip pat būtina persvarstyti Karo prievolės įstatymą gerinant paskatas ir didinant jaunuolių motyvaciją privalomajai karo tarnybai.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Valstybės gynimo taryba pasiūlė penkeriems metams grąžinti šaukimą į kariuomenę. Į privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3–3,5 tūkst. 19–26 metų jaunuolių.
Šauktinių Lietuvos kariuomenėje buvo atsisakyta 2008 metais.
