„Nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos grąžinimas
yra svarbus ir reikšmingas žingsnis stiprinant valstybės
apginamumą. Matome, kad Lietuvos žmonės yra pilietiški ir
pasiryžę ginti tėvynę. Šiuo metu nacionalinio saugumo
užtikrinimas yra svarbiausias prioritetas“, – prezidentūros
pranešime cituojama prezidentė.
Šiais metais į kariuomenę planuojama pašaukti iki 3,5 tūkst.
jaunuolių. Pirmieji privalomosios karo tarnybos kariai į kariuomenę
būtų pašaukti šį rudenį.
Priimta įstatymo pataisa nustatyta, kad bendras ribinis karių
skaičius šiais bus nuo 16 tūkst. 840 iki 21 tūkst. 960. Anksčiau
buvo patvirtinti mažesni skaičiai – nuo 14 tūkst. 340 iki 18
tūkst. 460.
Taip pat nustatyta, kad ribinis privalomosios pradinės karo
tarnybos karių skaičius bus nuo 3550 iki 5090 per metus, iš jų,
atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, bus
nebe 0, o nuo 3000 iki 3500. Tuo metu dalyvaujančiųjų baziniuose
kariniuose mokymuose sumažinta nuo 700 iki 200 asmenų.
Atlikti privalomąją karo tarnybą bus kviečiami 19–26 metų
vaikinai, pirmenybė teikiama savanoriškai tarnauti norintiems
vaikinams ir merginoms. Tarnyba truks devynis mėnesius, ją
atlikusiems jaunuoliams suteikiamos valstybės garantijos studijuojant
ir įsidarbinant.
Pasak prezidentės, kariuomenė turi pasirengti priimti
šauktinius ir užtikrinti sklandų ir skaidrų jų atrankos
procesą. Prezidentė pažymi, kad taip pat būtina persvarstyti Karo
prievolės įstatymą gerinant paskatas ir didinant jaunuolių
motyvaciją privalomajai karo tarnybai.
Reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje Valstybės gynimo taryba
pasiūlė penkeriems metams grąžinti šaukimą į kariuomenę. Į
privalomąją pradinę karo tarnybą kasmet planuojama šaukti 3–3,5
tūkst. 19–26 metų jaunuolių.
Šauktinių Lietuvos kariuomenėje buvo atsisakyta 2008 metais.