Pataisose siūloma vaiką globojančioms šeimoms, kurios šiuo
metu gauna 152 eurų išmoką, didinti ją iki 304 eurų. Taip pat
siūloma garantuoti didesnes šeimynos dalyvių – tėvo ir motinos –
pajamas: vietoj dabar esančios minimalios mėnesio algos (300 eurų)
siūloma nustatyti ne mažesnę kaip 431 euro sumą.
„Nebegalime toliau taikstytis su tuo, kad tūkstančiai Lietuvos
vaikų auga globos įstaigose. Neabejoju, kad šalyje yra daug geros
širdies žmonių, galinčių šiems vaikams suteikti tikrą šeimą
ir tikrus namus. Tačiau turime paskatinti šiuos žmones kilniam
žingsniui“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.
Pasak Prezidentūros, būtina greitinti ir patį globos bei
įvaikinimo procesą, privalomus mokymus globėjams ir įtėviams
padaryti labiau prieinamus.
Kaip nurodo Prezidentūra, šiuo metu privalomus įtėvių ir
globėjų mokymus visoje Lietuvoje vykdo 61 darbuotojas (įsteigta 19
etatų), tad kursų kartais tenka laukti ilgiau nei pusmetį.
Prezidentūra siūlo, kad kiekvienoje savivaldybėje būtų įsteigta
bent po du socialinių darbuotojų etatus.
Prezidentė taip pat siūlo spartinti nuolatinės globos ir
įvaikinimo bylų nagrinėjimą teismuose, kad šios bylos būtų
nagrinėjamos pirmumo tvarka ne ilgiau kaip 2 mėnesius. Dabar tokios
bylos neretai trunka nuo pusmečio iki metų.
Pasak prezidentės, šios įstatymų pataisos pradėtų procesą,
kuriuo globą įstaigose pakeistų globa šeimose ir šeimynose.
Įgyvendinus visus šiuos pakeitimus reikėtų iki 12,4 mln.
eurų papildomų biudžeto lėšų, sako prezidentės patarėja
Giedrė Kaminskaitė-Salters.
„Mažėjant vaikų, auginamų globos institucijose, skaičiui
atitinkamai susibalansuos ir šis (reikiamo finansavimo) skaičius. Be
to, mūsų skaičiavimais, vidutiniškai vaikų išlaikymas
institucijose kainuoja apie 45 mln. eurų ir tai yra tik iš
valstybės ir savivaldybių biudžetų, neminint ES paramos
fondų finansų, struktūrinių lėšų“, – žurnalistams
Prezidentūroje trečiadienį sakė ji.
Lietuvoje be tėvų globos yra likę apie 10 tūkstančių vaikų.
Prezidentūros duomenimis, įvaikinimo šiuo metu Lietuvoje laukia
1747 vaikai.