„Naujasis Žvalgybos įstatymas numato ne tik įvardyti grėsmes, ne tik jas paviešinti, bet ir jas šalinti. To VSD darbe vis dėlto nepakanka, todėl ir visai nauji, ir papildomi reikalavimai bus keliami naujajam VSD vadovui“, – pirmadienį žurnalistams sakė valstybės vadovė, komentuodama viešai paskelbtą VSD ir karinės žvalgybos grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.
Balandį baigiasi dabartinio VSD direktoriaus Gedimino Grinos kadencija.
Prezidentė tvirtino teigiamai vertinanti paskelbtas apžvalgas.
„Vertinu pozityviai, kad pagaliau VSD rimtai vertina grėsmes ir supranta, kad apie tai reikia kalbėti viešai ir aiškinti žmonėms, slėpti tos informacijos jau seniai nebuvo galima. Bet manyčiau, kad to nepakanka“, – kalbėjo D.Grybauskaitė.
Anot jos, Lietuva jau yra informacinio karo zonoje, tai esą matyti ir viešai.
„Esame NATO pasienio valstybė, kuriai didžiulę įtaką daro ir propaganda, ir tautinių mažumų kurstymas, nukreiptas prieš mūsų valstybę ir mūsų valstybės interesus. Tai matoma atvirai, tai matome per tam tikrus mūsų kaimynų televizijų kanalus“, –
teigė prezidentė.
Ji priminė, kad yra pateikusi Visuomenės informavimo įstatymo
pataisas dėl kovos su propaganda, ir vylėsi, kad parlamentas jas
priims per pavasario sesiją.
„Esu pateikusi įstatymo pataisas dėl viešosios informacijos
apsaugos, ir tikiuosi, kad Seimo nariai šioje sesijoje supras savo
atsakomybę taip pat, kaip suprato dėl šauktinių laikino
grąžinimo Lietuvoje“, – sakė D.Grybauskaitė.
Pataisos numato, kad už karo propagandą, raginimus keisti
konstitucinę santvarką ir kėsintis į šalies suverenitetą
galėtų būti baudžiami tiek transliuotojai, tiek retransliuotojai.
Jiems bauda už įstatymo pažeidimą galėtų siekti iki 3 proc.
metinių pajamų.
Įstatymo projektu taip pat siūloma drausti vienus metus teikti
valstybės paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę
santvarką paskelbusiai žiniasklaidai.
Pagal pataisas, gavus duomenų apie transliuotojų nusikaltimus
prieš Lietuvos valstybę ar „nacionaliniam saugumui grėsmę
turinčius ryšius su atitinkamomis organizacijomis“, Lietuvos
radijo ir televizijos komisija atsisakytų išduoti licenciją.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad rusiškas televizijos
programas, per kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba
400 tūkst., Lietuvos gyventojų.
Prezidentūros teigimu, šiuo metu iki 30 proc. visų
retransliuojamų programų Lietuvoje sudaro rusiška produkcija.
Rusija nesustos
Lietuvos karinė žvalgyba prognozuoja,
kad Rusijoje toliau plis didžiavalstybinio šovinizmo nuotaikos, o
Maskvos užsienio politika darysis vis agresyvesnė.
Pirmadienį paskelbtoje ataskaitoje Antrasis operatyvinių
tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad
pernai „Rusijos politinis režimas ir žiniasklaida padidino
pastangas neutralizuoti valdžios kritiką, tapatindama ją su kenkimu
valstybės interesams“.
„Tikėtina, kad šiuo metu vyraujančios tendencijos (visų
pirma didžiavalstybini šovinizmo nuotaikų plitimas) tęsis, todėl
netgi santykinai liberalesnių pažiūrų asmenų atėjimas į
valdžią Rusijoje nepakeistų esminių jos politikos kaimyninių
valstybių atžvilgiu bruožų“, – teigiama dokumente.
Anot Lietuvos karinės žvalgybos, pernai paaštrėjusios
ekonomikos problemos Rusijos propagandoje „pateikiamos kaip kaina,
kurią rusų tauta moka už tai, kad gina savo valstybę ir
civilizaciją nuo NATO / Vakarų ekspansijos“.
Dokumente prognozuojama, kad „sunkėjanti ekonomikos padėtis ir
galinti kilti socialinė įtampa skatins režimą intensyvinti
propagandą, nukreipiant visuomenės dėmesį nuo vidaus problemų į
išorės priešus“.
„Politinio režimo stabilumas, galimybės kontroliuoti vidaus
politikos procesus ir visuomenėje stiprėjančios didžiavalstybinės
nuotaikos Rusijos valdžiai leidžia išvengti bet kokios vidinės
opozicijos ar visuomenės kontrolės agresyvių (netgi
karinių) veiksmų atveju“, – rašo departamentas.
„Tai skatins dar agresyvesnės Rusijos užsienio politikos
formavimą ir darys ilgalaikį neigiamą poveikį Lietuvos
nacionaliniam saugumui“, – perspėjama ataskaitoje.
Anot jos, „didesnį režimo palaikymo kritimą paskatintų tik
ilgalaikė ekonomikos krizė ir smarkiai sumažėjęs didelės
visuomenės dalies pragyvenimo lygis“.
Karinės žvalgybos ekspertų teigimu, užsienio politikoje Rusija
siekia „įtvirtinti geopolitinių įtakos sferų pasidalijimą,
Rusijos įtakos sferai priskiriant posovietinę erdvę“.
Pasak ataskaitos, Rusijos agresyvūs veiksmai Ukrainoje turėjo
dvejopą poveikį posovietinės erdvės šalims: viena vertus, jos
vengia pernelyg glaudaus susisaistymo su Rusija, kita vertus, visoms
šios erdvės valstybėms teks atsižvelgti į karinės jėgos
panaudojimo galimybę, o Rusija tai galės naudoti kaimyninėms
valstybėms spausti.