Pirmadienį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) suūžė kaip bičių avilys, kai „Lietuvos rytas“ šiai valstybės institucijai pranešė, kad jos oficialiame tinklalapyje, kuriame skelbiami neprisipažinusių sovietų slaptosios tarnybos KGB agentų sąrašai, yra ir D.Grybauskaitės pavardė.
Paspaudus nuorodą atsidarė tekstas, skelbiantis, kad „Kumščio“ organizacija, vienijanti Lietuvos saugumo karininkus, anonimiškai perdavė slaptus KGB dokumentus iš Sankt Peterburgo. Tiesa, tekste daug gramatinių klaidų, nesklandus stilius.
Anonimo autoriai išreiškia viltį, kad paskelbus dokumentus apie D.Grybauskaitės praeitį „laimėtojas bus lietuvos liaudis turintis teisę žinoti tiesą“.
Milicijos raštas rektoriui
Oficialiame LGGRTC tinklalapyje kgbveikla.lt vakar iki darbo dienos pabaigos puikavosi D.Grybauskaitės pavardė, įrašyta 841-uoju numeriu, nurodytas jos agentūrinis slapyvardis Magnolija. Taip pat pateikti kartotekos ir bylos numeriai iš Lietuvos ypatingojo archyvo.
Paspaudus šią nuorodą pasirodė 1982 metų gegužės 3 diena datuotas Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) milicijos valdybos raštas Leningrado valstybinio universiteto rektoriui V.Aleksovskiui.
Rašoma, kad viešbučio „Pribaltijskaja“ bare buvo sulaikyta 1956 m. Lietuvos SSR, Vilniuje, gimusi Leningrado universiteto studentė Dalia Grybauskaitė, nurodytas jos studentiško bilieto numeris.
„Priežastis patikrinti dokumentus buvo pilietės Grybauskaitės linksmybės trijų Suomijos piliečių, kurie gyvena viešbutyje, draugijoje. Kartu buvo ir pilietės E.Novikova ir A.Procenko, ne kartą administracine tvarka sulaikytos už amoralų elgesį viešosiose vietose“, – rašoma milicijos pranešime.
Po spausdintu pranešimo tekstu ranka užrašyta rezoliucija: „KGB kuratoriaus nurodymu tyrimą nutraukti.“ Ir pasirašyta neįskaitomu parašu.
Biografija – jautri vieta
Viešojoje erdvėje ne kartą buvo pasirodę prieštaringų žinių apie D.Grybauskaitės studentiškus metus Leningrado A.Ždanovo universitete, taip pat jos darbą Vilniaus aukštojoje partinėje mokykloje Lietuvai jau paskelbus nepriklausomybę.
Politologai yra atkreipę dėmesį, kad kai kurie prezidentės biografijos epizodai yra jautri jos vieta.
Informacinio karo ataka
KGB veiklą Lietuvoje tyrinėjantis istorikas, Seimo narys Arvydas Anušauskas teigė neabejojantis, kad šiuo atveju susidurta su informacinio karo ataka, kurios tikslas – kompromituoti prezidentę.
Parlamentaras atmetė galimybę, kad įsibrauti į LGGRTC tinklalapį galėjo su politika nieko bendra neturintys kibernetiniai chuliganai.
„Gauti bylos iš Sankt Peterburgo archyvų paprastas programišius negalėtų. Kaip matyti, dauguma įsilaužėlių įkeltų dokumentų ištraukta iš studentiškos bylos, tokios buvo sudaromos apie visus studentus.
O įrašą ranka apie KGB kuratorių bet kada buvo galima padaryti. Tai profesionalų darbas, nors ir gana grubus“, – „Lietuvos rytui“ aiškino istorikas.
A.Anušauskas taip pat atkreipė dėmesį, jog nuoroda į Lietuvos ypatingąjį archyvą suklastota – nurodyti ne D.Grybauskaitės, o kito asmens kartotekos ir bylos numeriai.
Buvusiai LGGRTC vadovei, Seimo narei Daliai Kuodytei užkliuvo ir tai, kad 1956 metais gimusios D.Grybauskaitės pavardė įterpta tarp XX amžiaus pradžioje gimusių KGB agentų pavardžių, ji tarsi įsprausta į vieną laukelį su kito asmens pavarde.
Neturi lėšų apsaugai
LGGRTC direktorė Teresė Birutė Burauskaitė apie tai, kad tinklalapyje figūruoja ir D.Grybauskaitės pavardė, sužinojo tik iš „Lietuvos ryto“ žurnalistų.
„Taip, tai įsilaužimas. Deja, mes neturime lėšų įdiegti papildomų tarnybinės stoties apsaugos programų. Jau yra buvę atvejų, kai pasinaudojus mūsų tinklalapiu bandyta pakenkti Vytautui Landsbergiui.
Apie šį įsilaužimą pranešėme Ryšių reguliavimo tarnybai. Ji turės aiškintis“, – skėstelėjo rankomis T.B.Burauskaitė.
Daugiausia galimų grėsmių – iš kaimynių
* Vakar paskelbtoje Valstybės saugumo departamento (VSD) viešojoje 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui ataskaitoje pabrėžiama, kad Lietuvos saugumo aplinką labiausiai veikė suagresyvėjusi Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų veikla.
* Vykdomas informacinis karas, žvalgybinės operacijos ir įtakos grupių kūrimas vertintini kaip Maskvos „minkštosios galios“ demonstravimas, bet neatmetama, kad šios priemonės ilgainiui gali būti panaudotos socialiniams neramumams kurstyti ar prieš Lietuvą nusiteikusių veikėjų veiksmams remti.
* Pagrindiniai užsienio žvalgybų tikslai – žinių rinkimas apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, energetinius projektus, Vilniaus bendradarbiavimą su NATO ir ES, įslaptintos informacijos rinkimas apie krašto apsaugos sistemą, ginkluotę, NATO komunikacijos sistemas.
* Pernai iš Lietuvos buvo išsiųstas Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje V.Malyginas – kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas, siekęs gauti neviešos informacijos apie šalies politiką ir energetikos projektus.
* Lietuviškoje interneto dalyje aktyviai reiškiasi keli šimtai asmenų, tačiau jiems pasyviai prijaučiančių yra kelis kartus daugiau.
* Pernai buvo stebimos aktyvios Rusijos pastangos kliudyti kurti nepriklausomą Baltijos šalių dujų rinką.
* Ekstremizmo ir terorizmo pavojus Lietuvoje nėra didelis, o Ukrainos konfliktas radikalių ideologijų populiarumo Lietuvoje nepadidino.
* Pernai VSD užfiksavo prorusiškai nusiteikusios kraštutinių dešiniųjų grupelės veiklą Lietuvoje – ji čia vykdė propagandos kampaniją.
* Nepaisant internete aktyviai skleidžiamos islamistinės propagandos, islamistinį ekstremizmą propaguojančių grupių pernai VSD Lietuvoje neužfiksavo.
* Tuo metu Lietuvos karinė žvalgyba perspėjo, kad Rusija gali ryžtis taikyti paslėptas karines priemones prieš vieną iš NATO šalių, nors ir yra nepajėgi pradėti atviro karinio konflikto prieš Aljansą.
* Konvencinio karo tikimybė Baltijos jūros regione išlieka maža, bet Rusijos realus karinės jėgos panaudojimas Ukrainoje, nuolatinis karinės jėgos demonstravimas neigiamai veikia Lietuvos saugumo situaciją.
