„Šitą opusą sunku priimti kaip nors kitaip nei odiozinį
rusofobijos pavyzdį. Kaltinimai Lietuvoje dirbantiems Rusijos
diplomatams kenkėjiška veikla, šnipomanija, haliucinacijos dėl
Maskvos rankos visose visuomeninio-politinio gyvenimo sferose ir
visose problemose – įrodymas primygtinio noro įvykdyti antirusišką
politiką vykdančios lietuviškos valdžios politinį užsakymą“,
– Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Rusijos Užsienio
reikalų ministerijos atstovą spaudai Aleksandrą Lukaševičių.
VSD pirmadienį paskelbtoje nacionalinių grėsmių vertinimo
ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje
Vladimiras Malyginas pernai buvo išsiųstas iš Lietuvos kaip Rusijos
užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) darbuotojas, siekęs gauti
neviešą informaciją apie šalies politiką ir energetikos
projektus.
V.Malyginas Rusijos generalinio konsulo pareigose neišbuvo nė
dvejų metų – į šį postą jis buvo paskirtas 2012 metų rugsėjį.
Pernai balandį Rusijos konsulato atstovai teigė, kad jis į Maskvą
grįžta pasibaigus kadencijai. Lietuva savo ruožtu tuo pat metu
grąžino į Vilnių konsulus Karaliaučiuje ir Sankt Peterburge.
Taip pat VSD pranešė, jog iš viso pernai iš Lietuvos „dėl
aktyvios šnipinėjimo veiklos buvo išsiųsti trys Rusijos žvalgybos
rezidentūrų darbuotojai“. Anot VSD, „jų veikla buvo susijusi su
agentų verbavimu, neteisėtu žvalgybinės informacijos rinkimu ir
aktyviosiomis priemonėmis“.
VSD teigimu, pernai nepasibaigus akreditacijos terminui iš
Lietuvos buvo privesti išvykti dar keletas su diplomatine priedanga
Lietuvoje veikusių Rusijos žvalgų, tarp jų – Valerijus Katula,
kurio veikla buvo paviešinta praėjusių metų metiniame grėsmių
vertinime.
Anot VSD, net trečdalis Lietuvoje dirbančių Rusijos diplomatų
yra žvalgybos tarnybų pareigūnai arba susiję su žvalgybos
tarnybomis.
Ataskaitos duomenimis, pernai suaktyvėjo Rusijos žvalgybų
domėjimasis Lietuvos karine ir kita strategine infrastruktūra, ypač
padaugėjo Rusijos saugumo ir žvalgybos tarnybų mėginimų
verbuoti į Rusiją vykstančius Lietuvos piliečius.