Tai rodo įsiplieskusios rimtos diskusijos, kai ji pareiškė kategorišką nuomonę dėl dviejų visuomenę jaudinančių temų – dėl naujo socialinio modelio, taip pat kūdikių ir vaikų globos namų ateities.
Šalies vadovė jau anksčiau buvo užsipuolusi Vyriausybę, kam ji samdė mokslininkus rengti Darbo kodekso ir kitų socialinių įstatymų pataisas, nors, jos nuomone, šį darbą turėjo atlikti patys valdininkai.
Neseniai prezidentė dar kategoriškiau suniekino mokslininkų grupės ilgai rengtą socialinį modelį, pavadinusi tai niekiniu siūlymų kratiniu, kuriam iššvaistyta pusantro milijono eurų.
D.Grybauskaitei užkliuvo ne tik išlaidos, bet ir patys mokslininkų siūlymai.
Ji pareiškė, kad jų nevykęs projektas kelia naujos naktinės reformos grėsmę ir kompromituoja net geras idėjas.
Bet prezidentei tarsi kirviu sukapojus Trišalei tarybai Vyriausybės jau pateiktą socialinio modelio projektą, anaiptol nestojo baugi tyla.
Pirmiausia atsikirto Socialdemokratų partija ir priminė, kad būtent Dalia Grybauskaitė buvo svarbiausia A.Kubiliaus Vyriausybės naktinių reformų gynėja, o svarstomas naujas socialinis modelis rodo tik valdančiųjų norą demokratiškai diskutuoti su visomis visuomenės grupėmis.
Mokslininkų siūlymus ėmė ginti net prezidentei viešai neprieštaraujantis premjeras Algirdas Butkevičius.
Šiomis dienomis pasigirdo ir Valstybės pažangos taryboje posėdžiavusių darbdavių atstovų balsas. Priešingai nei prezidentė, jie mokslininkų darbą gyrė.
Antai Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V.Sutkus siūlomą socialinį modelį vadino epochos įvykiu, o Investuotojų forumo valdybos pirmininkas R.Valiūnas teigė, kad jį priėmus išaugs Lietuvos konkurencingumas, žmonės turės daugiau darbo ir gaus didesnius atlyginimus.
Lietuvos pramonininkų konfederacija net apskaičiavo, kad Darbo kodekso liberalizavimas papildomai sukurtų 90 tūkst. kokybiškų darbo vietų, leistų kai kuriuose ūkio sektoriuose atlyginimus didinti 3–5 procentais.
Darbdavių vertinimu, dabar Lietuva pagal darbo santykių lankstumą gali būti lyginama su Afrikos valstybėmis ir smarkiai atsilieka nuo Latvijos bei Estijos, o siūlomas jų liberalizavimo modelis mūsų šalį perkeltų į XXI amžių ir padarytų patrauklesnę investicijoms.
Premjero visuomeninis konsultantas A.Zabulis net viešai išsakė viltį, kad prezidentė pakeis nuomonę apie mokslininkų siūlymus.
Aišku, būtų beveik stebuklas, jei taip ir nutiktų. Greičiau galima spėti, kad jei Seimas priims siūlomas įstatymų pataisas, D.Grybauskaitė jas vetuos.
Žinoma, anaiptol ne visi džiaugiasi minėtu projektu ir ne vien šalies vadovė jį pliekia. Ypač kritiškai naujoves vertina profsąjungų atstovai, bauginantys valdžią net socialiniais neramumais. Gal itin puoselėjančią savo populiarumą prezidentę paveikė ir šios nuotaikos?
Naujas socialinis modelis, atrodo, gali sukelti smarkių ginčų ir socialdemokratų gretose, neaišku, ar jam pritars kiti valdantieji, ypač artėjant Seimo rinkimams.
Kad ir kaip būtų, svarbu, kad nebūtų vienos neklystančios nuomonės, o įvairios socialinės grupės, politikai, visuomenės atstovai galėtų nevaržomai tartis, kaip vertėtų pertvarkyti porą dešimtmečių beveik nekeistą Darbo kodeksą ir su juo susietus įstatymus.
Juk nekelia abejonių, kad lankstesni, investicijas skatinantys darbo santykiai būtų naudingi ir valstybei, ir darbdaviams, ir darbuotojams. O kai kurie itin audringą reakciją sukėlę mokslininkų siūlymai gali būti pataisyti vengiant neigiamų socialinių pasekmių.
Panašiai vertintinos ir diskusijos dėl vaikų globos sistemos pertvarkos.
Prezidentė ne kartą supliekė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, kad Lietuvoje nuo sovietmečio išsaugota valstybinės vaikų globos tvarka, ir ragino kuo greičiau iš viso atsisakyti jų globos namų.
Šalies vadovė teikia įstatymų pataisas, skatinančias vaikų globą šeimose ir šeimynose, įvaikinimą. Pylos gavę valdininkai jau puolė raportuoti.
Vis dėlto Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas patarė atsikvošėti ir negriauti vienos sistemos, kol nesukurta nauja.
Komiteto pirmininkė K.Miškinienė atkreipė dėmesį, kad pertvarkai dar visiškai nepasirengta ir kils daug sumaišties, jei globos namai bus skubiai naikinami, kol nepriimti net naują sistemą numatantys įstatymai, pavyzdžiui, dėl profesionalių globėjų.
Socialdemokratei antrino ir prezidentei pritariančių konservatorių atstovas R.Dagys. Be kita ko, politikas piktinosi, jog globos namai paskelbti antrarūšėmis įstaigomis, juose augantiems vaikams daromas didelis spaudimas, ir teigė, kad dėl to jie jaučiasi atstumti.
Skubotų reformų, kurios daromos prezidentei paliepus, kritikai priminė amžiną išmintį, kad kuriant ką nors nauja geriau tai daryti iškart neišardant senos sistemos, bet stebint, ar pasiteisina diegiamos naujovės.
Dar viena išmintis: teisingiausius sprendimus galima priimti tik vykstant laisvoms diskusijos, kurių nevaržo jokia aukštu postu ar politiniu autoritetu grindžiama viena nuomonė.