Pirmadienį paviešintoje praėjusių metų veiklos ataskaitoje Valstybės saugumo departamentas (VSD), be kita ko, nurodė, kad ant Maskvos propagandos meškerės neužkibo „Lietuvos rytas“.
Praėjusių metų lapkritį Rusijos ambasados diplomatai mėgino susitarti dėl Rusijos ambasadoriaus Aleksandro Udalcovo interviu publikavimo dienraštyje „Lietuvos rytas“.
Maskvos atstovai siūlė laikraščiui skelbti pokalbį su pačių Rusijos diplomatų iš anksto parengtais klausimais ir atsakymais, tačiau tokį jų pasiūlymą redakcija atmetė.
Taikinys – įvairi auditorija
Vis dėlto, kaip teigiama VSD ataskaitoje, praėjusiais metais Rusijai palankų informacinį foną bandyta formuoti ne tik per Kremliui lojalias šios šalies žiniasklaidos priemones, bet ir per lietuvišką informacinę erdvę.
Tam buvo pasirinkti marginalūs interneto portalai, žiniasklaidos priemonės ir socialiniai tinklai lietuvių kalba.
VSD teigimu, antivakarietiškas ir prorusiškas idėjas internete aktyviai skleidė Kovo 11-osios Akto signataro Rolando Paulausko organizacija „Mūsų gretos“.
„Tokiu būdu stengtasi aprėpti kuo didesnę auditoriją, paveikti skirtingus socialinius sluoksnius, įvairių tautybių ir amžiaus grupių atstovus“, – nurodoma ataskaitoje.
Fiksavo net restorane
VSD dokumente taip pat skelbiama, kad savo šalies žurnalistus ir nevyriausybinių organizacijų atstovus Rusijos žvalgybos tarnybos pasitelkia ir opozicijai sekti bei diskredituoti.
Pavyzdžiui, užpernai Ronaldo Reagano namų Lietuvoje organizuoto susitikimo metu Rusijos opozicionieriai prokremliškų spaudos atstovų buvo stebimi tiek dieną, tiek naktį – šios šalies žurnalistai juos užfiksavo vidury nakties besilankančius viename Vilniaus restoranų.
Šiame renginyje tada dalyvavo ir vasarį nužudytas vienas iš Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas, kurį grįžtantį iš Vilniaus į Maskvą lėktuve neva atsitiktinai sutiko ir pakalbino rusų žurnalistas.
VSD ataskaitos įžangoje kadenciją baigęs departamento vadovas Gediminas Grina pabrėžė, kad priešiškų žvalgybų taikiniais vis dažniau tampa vadinamosios taikios sritys – bankininkystė, telekomunikacijos, verslas, žiniasklaida.
Siekė likti nematomas
Buvęs VSD direktorius pripažino kadencijos pradžioje laikęsis nuomonės, kad departamentas turi dirbti efektyviai, bet likti nematomas, todėl nemaža dalis šios neviešos institucijos darbų liko nepastebėti.
„Ne kartą buvo apmaudu klausytis kritikos apie neveiksmingumą, nors tuo pat metu buvo vykdomi svarbūs tyrimai, kurių rezultatus visuomenė sužinodavo po keleto metų arba nesužinodavo visai.
O juk eiliniai žvalgybos pareigūnai įdėjo daug pastangų siekdami tokių apčiuopiamų ir visuomenei jau žinomų rezultatų“, – pareiškė G.Grina.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra ne kartą viešai pareiškusi, kad buvęs VSD vadovas nepateisino lūkesčių.
Šalies vadovė kritikavo VSD, kad šios institucijos pareigūnai tik renka informaciją apie galimas grėsmes ir praneša valstybės vadovams, bet nesiima veiksmų toms grėsmėms užkardyti ir šalinti. (LR)
Departamentas ir filtravo, ir sekė
VSD pernai patikrino 21 tūkst. 255 užsienio piliečių prašymus atvykti į Lietuvą ar išduoti jiems leidimą čia gyventi ir pateikė 1345 neigiamas išvadas. Užpernai išanalizavus 20 tūkst. 169 prašymus pateiktos 628 neigiamos išvados.
Ištyręs per 1700 prašymų VSD praėjusiais metais 23 kartus rekomendavo nesuteikti Lietuvos pilietybės jos prašiusiems asmenims.
Dėl valstybės tarnautojų reputacijos ir patikimumo pateikta 20 neigiamų išvadų iš daugiau kaip pusketvirto tūkstančio patikrinimų.
Neigiamos išvados dėl diplomatinio personalo ir asmenų akreditacijos pateiktos dukart.
Gavęs teismų sankcijas VSD pernai slapta sekė 1042 Lietuvos piliečius, 816 užsieniečių, 26 juridinius asmenis.
Surinktą žvalgybinę informaciją VSD perduoda valstybės vadovams.