Padiskutuoti apie tai penktadienį į Prezidentūrą susirinko gausus būrys skirtingų politinių pažiūrų politikų. Tarp jų buvo ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Gediminas Kirkilas, Audronius Ažubalis, Europos Parlamento narys Petras Auštrevičius bei daugelis kitų. Konferenciją atidarė prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Gynybos sprendimai buvo netikėti?
Pasak prezidentės, šie metai buvo svarbūs, greitai keitėsi įvykiai ir reikėjo keisti savo planus ir išankstinius nusistatymus. Ji pripažino, kad kai kurie sprendimai buvo daromi galbūt ir netikėtai, tačiau tai buvo neišvengiama.
„Mums nedideliai valstybei turint tokį pasienį su tokia situacija yra sudėtinga saugumo prasme. Turiu omenyje informacinį, kibernetinį ir visokį kitokį saugumą. Suvienyti jėgas yra būtina tiek politikų, tiek viešųjų kalbėtojų, tiek vertintojų“, – teigė konferencijos atidaryme dalyvavusi D.Grybauskaitė.
Prezidentės nuomone, informacinė erdvė yra dar svarbesnė nei konvencinė. Dažniausiai matome, kad konfliktai prasideda būtent nuo informacinių reikalų, nuo propagandinių įtakų. Tik vėliau vyksta konvencinė priešprieša.
„Džiaugiuosi matydama tiek skirtingų interesų politikų čia susirinkusių. Vienu klausimu visi sutariame ir to susitarimo reikės palaikant sprendimus, kurie buvo daromi visus metus ir kurie dar bus daromi. Turiu galvoje finansavimo klausimus, kariuomenės atnaujinimo ir rezervo formavimo. Taip pat ir kitų mūsų gynybinių pajėgumų plėtimo“, – į ateitį žvelgė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, matome priešpriešas, kurios ateina iš kitų pusių ir iš vidaus taip pat. Tos vienybės, supratimo ir bendro veiksmo dar reikės.
A.Ažubalis žėrė kritiką G.Kirkilui
Susitikimo metu Audronius Ažubalis sakė, kad lygiai prieš metus partijos surengė nacionalinę diskusiją. Šios konferencijos pasiekimai buvo du.
„Kolega G.Kirkilas savo ir partijos vardu pripažino, kad taip vadinama pertvarkymo politika su Rusija buvo klaida. Jis patvirtino tai, kas turėjo būti aišku mums visiems, jog politika neprasideda niekada nuo tuščio lapo.
Kitas pasiekimas – kitą dieną po konferencijos buvo pasirašytas garsusis nacionalinis partijų susitarimas. Teisybė – kad jis yra naudingas. Tačiau didinant finansavimą krašto saugumui, saugumas prasideda ne nuo kariuomenės, o nuo valstybės gebėjimo veikti tarptautinėje arenoje“, – teigė A.Ažubalis.
Politiko teigimu, kalbant apie Lietuvos partijų pasirašytą susitarimą, tai jame 70 procentai susitarimo uždavinių tenka diplomatinei tarnybai. Vietoj to, kad stiprinti ambasadas kur reikia, partijos žvalgosi į Australiją, Pietų Afrikos Respubliką ir ne ten, kur reikia. Lietuvos valstybės vadovai galėtų daugiau važinėtis po Centrinę Europą, o ne po Australijas, Mozambikus ir visus kitus kraštus.
„Pasakyčiau G.Kirkilui, kad ne pavardės ir lentelės čia svarbu. Katastrofiška socialinė ir ekonominė mūsų krašto atskirtis. Tikiuosi, kad po šios diskusijos daugiau nestabdysime tokios srities kaip Rytų Lietuvos plėtros fondo steigimo, kurį bandome kurti antri jau metai“, – sakė politikas.
Seimo pirmininkės pavaduotojas G.Kirkilas į planuojamas Visagino atominės elektrinės statybas ragina dar kartą bandyti įtraukti Lenkiją.
„Visų pirma, tai gerokai ekonomiškai stipresnė šalis už kitas. Antra, jie patys galvoja apie atominę energetiką. Jie dalyvautų Lietuvoje tik todėl, kad jiems reikėtų įgyti patirties“, – penktadienį sakė G. Kirkilas.
2 proc. BVP gynybai – Konstitucijoje
P.Auštrevičius iškėlė mintį, kad įsipareigojimas šalies krašto apsaugai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų įtvirtintas Konstitucijoje. Politiko nuomone, tai apibrėžiančią formuluotę turėtų parengti teisininkai.
„Mes turime pagrindo džiaugtis susitarimu, bet Lietuva yra pasmerkta koaliciniam valdymui. Kokia bus kita koalicija? Ar mes visada turėsime tokį palankumą sprendžiant tokius susitarimus? Aš manau, kad mums atėjo laikas kalbėti apie gynybinių įsipareigojimų konstitucinį apibrėžimą“, – sakė P.Auštrevičius.
Pasak Europos parlamento nario, Konstitucijoje įtvirtintas principas neleistų politikams spekuliuoti ir nukelinėti lėšų gynybai skyrimo terminų.
„Jeigu mes turėtume konstitucinį įsipareigojimą, nustotume kiekvieną kartą sakyti, kad atnaujinsime 2016, 2017, 2018 m. Bus kiti dalykai. Turime konstitucinę priežiūros sistemą, ji Lietuvoje veikia gerai, nėra pagrindo tuo abejoti, todėl, kaip demokratinė valstybė, mes galime save įpareigoti atsakingai elgtis ateityje. Manau, kad tai nėra perteklinis dalykas“, – penktadienį konferencijos dalyviams aiškino P.Auštrevičius.
Įsipareigojo didinti finansavimą
Pernai kovo mėnesį 7 didžiausių Lietuvos politinių partijų pasirašytame dokumente įsipareigojama nuosekliai didinti šalies gynybos finansavimą, kuris 2020 m. turėtų siekti 2 proc. BVP.
Taip pat stiprinti valstybės vidaus ir išorės saugumą, įgyvendinti strateginius dujų ir elektros projektus, imtis priemonių informacinėms ir kibernetinėms atakoms atremti. Siekiama ugdyti Lietuvos žmonių patriotiškumą, atsparumą dezinformacijai ir propagandai.
Konferenciją rengia Seimas kartu su Vytauto Didžiojo universitetu. Pagrindinis šios konferencijos tikslas įvertinti, kaip įgyvendinamas prieš metus Prezidentės inicijuotas ir pagrindinių šalies politinių partijų pasirašytas nacionalinis susitarimas, kuriame nubrėžti strateginiai Lietuvos valstybės užsienio politikos ir gynybos uždaviniai.
Konferencijoje dalyvaus nacionalinį susitarimą pasirašiusių Lietuvos parlamentinių partijų ir Vyriausybės atstovai, Seimo ir Europos Parlamento nariai, VDU ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesoriai, žurnalistai.