Trys yra lemtingas skaičius ne tik pasakose. Tuo įsitikino postą paliekantis Vilniaus meras 47 metų A.Zuokas. Jam nepavyko tapti sostinės vadovu ketvirtąkart. Prie Vilniaus miesto vairo jis išstovėjo 11 metų. Sunku Lietuvoje rasti kitą tokį ryškų politiką, kurio karjera klostėsi tokiais plačiais vingiais.
Kai 2000-aisiais jis tapo meru pirmąkart, Vilnius atrodė visai kitaip. Ten, kur dabar stiebiasi savivaldybės daugiaaukštis ir kiti aplinkiniai dangoraižiai, stūksojo vieniša picerija, aplink bolavo dykynė ir kyšojo Šnipiškių lūšnų stogai.
Nebuvo nei paminklo Vincui Kudirkai, nei Karaliaus Mindaugo tilto, nei daugelio kitų dabar vilniečiams įprastų ir pamėgtų traukos vietų.
Tačiau kaip atsitiko, kad pirmąsias kadencijas vilniečių ant rankų nešiotas, dangoraižių statytoju vadintas meras tiesioginių rinkimų dvikovoje smarkiai nusileido varžovui Remigijui Šimašiui? Ką reiškia „Zuoko epochos“ pabaiga vilniečiams ir ką apie ją mano pats A.Zuokas?
– Po paskutinio tarybos posėdžio trečiadienį, kai žmonės jums plojo ir įteikė gėlių, pagautas jausmų sūkurio jūs sušukote: „Tai buvo geriausi mano gyvenimo metai! Ačiū jums!“ Bet ar tikrai šios, paskutinės, kadencijos metai jums buvo geriausi? Gal sunkiausi? – pasiteiravo „Sostinė“ daiktus besikraunančio mero A.Zuoko.
– Sunkiausi metai nebūtinai blogiausi. Man patinka iššūkiai. Tik blogai, kad politinės intrigos žlugdė sumanymus, projektus, kurie naudingi vilniečiams. Politinė aplinka mūsų, sostinės valdančiųjų, komandai buvo labai nepalanki.
Tokios buvo sąlygos, vaizdingai tariant: vienas dirba, dešimt stebi ir kritikuoja, linkėdami nesėkmės, ir dar dešimt aktyviai žlugdo.
Įsivaizduokite, norėdamas įgyvendinti kai kurias miestui naudingas idėjas, turėjau slėpti savo autorystę, pristatyti projektus kaip svetimą sumanymą.
Bet vis tiek tai buvo nuostabus laikas. Svarbiausia, kad Vilnius atsigavo po krizės depresijos ir sąstingio, kausčiusio jį nuo 2007-ųjų.
Pavyzdžiui, 2011-aisiais, kai prasidėjo mano ir mano komandos kadencija, Vilniuje buvo net 12,4 proc. bedarbių. Tiek, kiek šiais metais planuojama Egipte. Juk tai baisu. O dabar, kai palieku postą, bedarbių sumažėjo per pusę – liko 6,5 proc.
Svarbiausia, kad į Vilnių sugrįžo gyvenimo džiaugsmas – vilniečiai tapo laimingesni, vėl pradėjo tikėti miestu, kuriame gyvena ir augina vaikus.
– Tai nuteikia gerai. Bet pripažinkite – kažkas ne taip jums buvo trečiąją kadenciją. Sėkmė nusisuko nuo laimės kūdikio? Iššūkių jums tikrai netrūko. Kurį pavadintumėte rimčiausiu?
– Pagal svarbą ir sudėtingumą – viešojo transporto pertvarka.
Buvo itin didelis pasipriešinimas – ypač spyriojosi Vidurinės Azijos pavyzdžiu gatvėse įsitvirtinę „mikriukai“, nemokėję mokesčių, veikę juodosios buhalterijos principais.
Bet viešąjį transportą pavyko išgelbėti nuo bankroto. Transporto darbuotojai nesipriešino autobusų ir troleibusų parko sujungimui.
Pagaliau įdiegėme elektroninio bilieto programą, kurią ankstesnė Vilniaus valdžia 2010-aisiais buvo sužlugdžiusi.
– Tačiau po pertvarkos liko nepatenkinti miesto pakraščių, ypač naujų gyvenviečių, gyventojai, jie sako, kad susisiekti su miesto centru tapo sudėtinga.
– Miesto draika, išbyrėjimas į pakraščius nėra sveikintinas reiškinys.
Nekilnojamojo turto plėtotojai, pardavinėjantys sklypus pakraščiuose, turėtų sąžiningai perspėti naujakurius, kad rūpintis infrastruktūra, gatvių būkle ir apšvietimu turės patys.
Man keista, kai mano oponentai rodo neapšviestas, duobėtas pakraščiuose įsikūrusių kvartalų gatves ir priekaištauja: pažiūrėkite, kaip A.Zuokas nesirūpina miestu.
Bet kodėl, tarkime, iš Karoliniškių ar Lazdynų gyventojų, mokesčių mokėtojų, kišenės turi būti asfaltuojamos ir apšviečiamos naujų individualių namų, kurių savininkus nekilnojamojo turto plėtotojai atviliojo į užkampius, gatvės? Tai neteisinga.
– Jūsų pastangomis buvo įsteigta savivaldybės kompanija „Vilnius veža“, turėjusi nuskaidrinti neskaidrią taksi paslaugų rinką. Ar taksi dirbant skaidriai galima tapti pelninga įmone?
– „Vilnius veža“ projektas yra išskirtinis atvejis. Kokia padėtis susidarė 2012 metų pradžioje?
Policija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) sustabdė 80 proc. taksi bendrovių veiklą, įtariant sukčiavimu, mokesčių slėpimu.
O juk artėjo Lietuvos pirmininkavimas Europos Taryboje, teko imtis skubių priemonių.
Keista, kad Konkurencijos taryba spaudė „Vilnius veža“ remdamasi skundais asmenų, kurie teisiami už sukčiavimą.
Bet, žinoma, ne savivaldybės reikalas yra užsiimti taksi verslu. „Vilnius veža" turėtų virsti paprasta dispečerine, ji tokia beveik ir tapo. Arba ją reikės parduoti.
– Kurį jūsų pradėtą projektą labiausiai gaila palikti R.Šimašiui? Kuris sumanymas jums kainavo daugiausia pastangų, nervų?
– Taip klausti tas pat, kaip teirautis, kurį savo vaiką labiau myli? Tačiau labiausiai širdį maudžia dėl „Air Lituanica“ likimo.
Per šią kadenciją, net per visą darbo meru laiką nebuvau patyręs tokio nenusakomo jausmo, kai pakilo pirmasis lėktuvas su Gedimino kryžiumi, Vytauto antspaudo ženklu ant sparnų.
Ir nesu patyręs didesnio pažeminimo, nuoskaudos, kai prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjų lūpomis buvo pasakyta, kad Lietuvos oro linijas turi valdyti tik užsienio kompanijos.
Mane toks pasakymas įžeidė kaip lietuvį, kaip Lietuvos pilietį. Net kai buvau tampomas po teismus už gerus darbus Vilniui, nesijaučiau toks įskaudintas.
Suprantu, kad galima nemėgti A.Zuoko ar kurio nors kito politiko, bet kaip galima šitaip negerbti savo šalies Lietuvos. Būdamas meru tylėjau ir vengiau kritikuoti pirmąjį šalies asmenį.
Neįsivaizduojate, kiek kartų lanksčiausi Prezidentūroje lyg japonas prieš imperatorių, maldaudamas – padėkite miestui ar nors netrukdykite. Kur tau!
Todėl atvirai sakau: visa atsakomybė už Lietuvos civilinės aviacijos ateitį, „Air Lituanica“ likimą tenka asmeniškai D.Grybauskaitei.
Tik dar rusena viltis, kad dabar, kai Vilniaus mero kabinete neliks jos nekenčiamo A.Zuoko, Prezidentūra nekaišios pagalių naujiems miesto vadovams, nežlugdys vilniečiams gyvybiškai svarbių projektų.
– Iš pradžių vilniečiai žavėjosi jūsų plačiais užmojais, tokiais kaip Guggenheimo muziejaus, greitojo tramvajaus projektai, bet po to ėmė raukytis. Ir oponentai prikišo, kad užsisvajojote, susirgote didybės manija, nes miesto vadovui pirmiausia reikia prižiūrėti gatves, sutvarkyti šaligatvius, surinkti šiukšles ir spausti kiekvieną centą, o ne oro linijų bendroves steigti.
– Komunaliniai rūpesčiai, šiukšlių rankiojimas, vaizdžiai tariant, užėmė 70 proc. mano darbo laiko. Skambindavau skyrių vedėjams, įmonių direktoriams bet kuriuo laiku – naktį, paryčiais, jei reikėdavo.
Valdininkai griebdavosi gudrybės – po darbo išsijungdavo mobiliuosius telefonus. Bet aš juos pergudraudavau – turėjau jų žmonų telefono numerius.
Skambindavau ir prašydavau pakviesti vyrą.
Tačiau kad miestas gyventų, neužtenka tik švaros, lygių gatvių, tvarkingų šaligatvių.
Man graudu žiūrėti, kai įsigali siaurai mąstantys politikai be vaizduotės, be užmojų. Juk miestas turi nuolat pasakoti savo istoriją. Kai liaujasi tai daryti, gyventojams tampa neįdomus ir jie palieka miestą.
Pažiūrėkite, kas atsitiko Kaunui, Klaipėdai – puikūs miestai, bet jie atsisakė ambicingų užmojų, gyventojų ėmė mažėti – ypač Kaune.
Sulaukiau daug priekaištų dėl Guggenheimo muziejaus. Taip, tai labai brangus projektas.
Bet juk Vilniuje būtų atsiradęs pasaulinės reikšmės kultūrinis traukos centras!
Druskininkai skiria didžiules lėšas slidinėjimo trasoms įrengti. Miestas dabar klimpsta į nuostolius, bet Druskininkų meras žino, ką daro: į kurortą atvažiuos turistai, apsigyvens sportininkai, investicijos atsipirks.
Vroclavo (Lenkija) savivaldybė iš miesto lėšų skiria šimtus milijonų zlotų kultūros ir turizmo infrastruktūrai kurti. Mes geriausiu atveju galime suteikti plotą, objektus verslininkams investuoti. Vroclavo miesto vadovai stebėjosi, kodėl mes taip darome.
– Ar iš tiesų A.Zuoko epocha Vilniuje baigėsi negrįžtamai? Juk esate palyginti jaunas, 47 metų.
Gal po 4 metų vėl bandysite siekti mero posto?
– Bet kuriuo atveju mano, kaip miesto vadovo, kadencija baigėsi, tokia rinkėjų valia ir aš ją gerbiu. Bet aš lieku miesto tarybos nariu, už mane balsavo 70 tūkstančių vilniečių ir tikrai, kiek galėsiu, jų neapvilsiu.
Nėra tokios jėgos, kuri mane išplėštų iš Vilniaus, kaip ir Vilnių iš manęs. Patinka tai kam nors ar ne, bet aš jaučiuosi suaugęs su šiuo miestu kūnu ir krauju.
Trys kadencijos – su pertrauka
Pirmąkart Vilniaus meru A.Zuokas buvo išrinktas 2000 m., juo dirbo iki 2003-iųjų. Antrąkart išrinktas 2003 m.
Nuo 2007-ųjų balandžio iki 2008-ųjų kovo A.Zuokas – paprastas Vilniaus miesto tarybos narys. Nuo 2008-ųjų iki 2009-ųjų buvo Seimo narys, bet pats atsistatydino.
Po savivaldybių rinkimų 2011 metais A.Zuokas sostinės meru tapo trečiąkart.
2015 metų kovą tiesioginius mero rinkimus A.Zuokas pralaimėjo R.Šimašiui.
