Šalies vadovė pataisas argumentavo būtinybe kovoti su
priešiška propaganda.
Už Visuomenės informavimo įstatymo pataisas balsavo 79 Seimo
nariai, keturi buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Pataisos atsakomybę už turinį nustato visiems
retransliuotojams, nepriklausomai nuo registracijos vietos. Numatyta,
kad pataisos įsigalios nuo spalio 1-osios.
Pagal pataisas, bauda transliuotojams ir retransliuotojams už
karo propagandą, raginimus keisti konstitucinę santvarką ir
kėsintis į šalies suverenitetą sieks iki 3 proc. metinių pajamų.
Naujas priemones šalies vadovė D.Grybauskaitė argumentuoja tuo,
jog „Lietuva šiuo metu gyvena informacinio karo sąlygomis“.
Už pataisas balsuoti raginę Seimo nariai laikėsi pozicijos, jog
tai būtų tinkamas atsakas į Rusijos propagandą, o priešininkai
tvirtino, kad tai – cenzūros įvedimas.
„Mes vėluojame su adekvačia reakcija į tai, kas vyksta iš
Rusijos pusės. Vadinti saviraiškos, nuomonės ir spaudos laisve
melą, dezinformaciją, buką propagandą yra mažų mažiausiai
paviršutiniška ir klaidinga. Kai norima mus paversti sovietinio
mentaliteto įkaitais, tai nieko neturi bendra su saviraiškos laisve,
aš tai sakau kaip liberalas. Aš manau, mūsų reakcija turi būti
adekvati. Pasirinktas būdas, mano supratimu, yra tinkamas ta prasme,
kad transliuotojams ir retransliuotojams uždedama atsakomybė“, –
sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas Gintaras
Steponavičius.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas Linas Balsys tvirtino, kad
siūlomos priemonės grąžina į cenzūros laikus, o hibridinio karo
laimėti jos nepadės.
„Tikiu, kad dar gyvename demokratinėje valstybėje, kur galima
pasakyti savo nuomonę. Kad ir koks būtų sunkus ir pavojingas
hibridinis karas, kokia propagandos ataka plūstų, manęs
neapleidžia jausmas, kad grįžtume į cenzūros laikus. (...) Kad ir
kaip norėtume uždaryti tuos kanalus, jie vis tiek mus pasieks
įvairiais būdais, per internetą, kurio neįmanoma sukontroliuoti,
ir labai kyla abejonių, ar šios priemonės padės mus laimėti
hibridinį karą“, – kalbėjo L.Balsys.
Įstatymu taip pat draudžiama vienerius metus teikti valstybės
paramą karo propagandą ar raginimus keisti konstitucinę santvarką
paskelbusiai žiniasklaidai, o Lietuvos radijo ir televizijos komisija
(LRTK) prieš tokius transliuotojus ar retransliuotojus galės
operatyviau imtis priemonių.
Prezidentūros teigimu, rusiškas televizijos programas, per
kurias rodoma propaganda, nuolat stebi 15 proc., arba 400 tūkst.,
Lietuvos gyventojų.
„Lietuva nuo šiol turi teisines priemones kovoje su propaganda
ir dezinformacija, todėl informacinės atakos prieš mūsų valstybę ir
bandymai kurstyti nesantaiką negalės likti nebaudžiami. Nauji
įrankiai padės sustiprinti šalies saugumą ir ginti laisvę. Svarbu,
kad politinės partijos parodė tvirtą apsisprendimą kovoti su
grėsmėmis valstybingumui“, – Prezidentę cituoja jos spaudos tarnyba.
Lietuva neseniai pirmoji Europos Sąjungoje (ES) uždraudė
rusiškos televizijos transliaciją, šis žingsnis sulaukė
prieštaringų vertinimų.