„Aš, Toma Andrušaitytė, savo vaiko globos teises palieku mamai“, – tokia buvo paskutinė emigrantės iš Radviliškio Tomos Andrušaitytės valia.
Islandijoje gyvenusi vieniša motina prieš mirtį pasirūpino, kad 2010 metais gimęs jos sūnus Andrzejus Andrušaitis turėtų Lietuvos pasą. Abu buvo atvykę į mūsų šalį ir susitvarkė dokumentus.
„Mano anūkui Lietuvoje patiko, jis čia jautėsi laimingas, su mama eidavo maudytis, žaisdavo su kitu mano anūku“, – tikino Marija.
51 metų moteris apgailestauja, kad sunkiai sirgusi duktė Toma jau tada mažamečio sūnaus nepaliko Lietuvoje. Mat po T.Andrušaitytės mirties nuvykusi į Islandiją Marija parsivežė tik urną su dukters pelenais.
Islandijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnavernd“ užkirto kelią Marijai pasiimti anūką, nors jis turėjo Lietuvos pasą.
Neseniai M.Anzelienę pasiekė dar viena skaudi žinia – jos anūkui yra suteikta Islandijos pilietybė.
„Juk mano duktė norėjo, kad jos sūnus būtų Lietuvos pilietis!
Juk jis turi gyvus giminaičius, tai kaip galėjo atsitikti, kad prieš mūsų visų valią berniukas tapo Islandijos piliečiu? Gal jis jau įvaikintas?“ – vos tramdė ašaras Marija.
Šiuos klausimus moteris laiške uždavė ir Islandijos prezidentui O.R.Grimssonui.
Radviliškietė atidžiai stebėjo šių metų kovą vykusį aukšto svečio vizitą Lietuvoje, susitikimus su mūsų šalies vadove Dalia Grybauskaite ir susidarė įspūdį, kad jis yra nuoširdus žmogus.
Ramino verkiantį vaiką
Pastarąjį kartą močiutė su anūku bendravo po dukters mirties, o vėliau jį matydavo tik nuotraukose.
2013 metų gruodžio mėnesį nuvykusi į Islandijos sostinę Reikjaviką M.Anzelienė pamatė vaiką vadinamajame šeimos arba krizių centre.
Tačiau jai nebuvo leista anūko pasiimti.
Motinos netekęs A.Andrušaitis kaskart, kai močiutė jį aplankydavo, įsikibdavo į jos ranką ir išeiti verždavosi kartu su ja.
„Kai audavausi batus, anūkas irgi laukdavo, kol jį apausiu. Tačiau šalia jo atsistodavo islandės socialinės darbuotojos.
Tada Andrzejus šaukdavo „ne, ne“, apsipildavo ašaromis.
Aš jį ramindavau sakydama, kad dar ne šiandien paimsiu. Taip lankiau jį aštuonias dienas. Man širdis plyšdavo kaskart, kai reikėdavo atsisveikinti“, – pasakojo Marija apie anūką, tada taip ir likusį Islandijoje.
Marija kreipėsi į Radviliškio vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl savo anūko globos, nuolat siuntė laiškus į „Barnavernd“ biurą Reikjavike.
Islandijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnavernd“ 2014 metų sausio pradžioje elektroniniu paštu Marijai atsiuntė laišką, kuriame pranešė, kad Andrzejus atiduotas globėjams, pas kuriuos gyvens, kol jam sueis 18 metų.
Šis laiškas pribloškė Lietuvoje gyvenančius vaiko giminaičius – močiutę, senelį, tetą ir dėdę.
Laiške dar apgailestaujama, kad „Barnavernd“ esą neturėjo berniuko močiutės Marijos kontaktų ir ši nepasakė vaikui „sudie“.
Marija patikino, kad tai netiesa: „Jie meluoja. Aš tuo metu buvau Reikjavike, tvarkiau dukters palaikų pargabenimo dokumentus, lankiausi vaiko teisių apsaugos tarnybos biure ir kasdien – pas Andrzejų.
Vaikas buvo atimtas mums už akių!“
Gailisi, kad įsileido svečius
„Lietuvos ryto“ žiniomis, anūkas močiutei galėjo būti negrąžintas todėl, kad islandams nepatiko jos gyvenimo sąlygos ir pajamos. Marija tuo metu Radviliškyje nuomojosi trijų kambarių būstą daugiabutyje, dirbo prekybos centre.
Praėjus vos porai savaičių po lietuvės Tomos mirties Islandijoje ir Marijai pateikus prašymą dėl anūko globos, į mūsų šalį skubiai atskrido Islandijos vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai.
Pamaniusi, kad tai įprasta procedūra, Marija įsileido „Barnavernd“ atstovus, išsamiai atsakė į visus jų klausimus.
Juos lydėjo vietos vaiko teisių apsaugos specialistas.
Jei galėtų laiką atsukti atgal, lietuvė jokiu būdu islandams neatvertų durų.
Viena mūsų šalies vaiko teisių apsaugos pareigūnė žurnalistei prasitarė, kad islandų vizitas į Radviliškį buvo labiau privatus.
Mat apie močiutės tinkamumą globoti našlaitį anūką, jos buities sąlygas turi spręsti tiktai Lietuvos tarnybos.
„Islandijos vaiko teisių apsaugos tarnyba man pranešė, kad anūko neatiduos, nes neatitikau jų reikalavimų.
Tačiau islandai mane ramino žadėdami, kad procesas dėl globos bus ilgas, o kol kas berniukas turės laikiną globėją.
Bet kai iš Reikjaviko išvykau į Lietuvą, po kelių dienų vaikas buvo atiduotas nuolatiniams globėjams. O dabar jam suteikta Islandijos pilietybė!
Gal mano anūkas atiteko netradicinei šeimai? Tokių Islandijoje nemažai.
Kai lankiau Andrzejų Reikjaviko šeimos centre, jo nagučiai buvo nulakuoti raudonai“, – širdies skausmą liejo radviliškietė.
Į močiutės laiškus neatsako
Islandijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnavernd“ darbuotojai „Lietuvos rytą“ tikino negalintys teikti informacijos apie vaiką. Jie liovėsi bendrauti ir su berniuko močiute.
Pernai balandį M.Anzelienei jie paskutinį kartą atsiuntė anūko nuotraukų.
Nors „Barnavernd“ atstovai tada parašė, kad berniukas yra laimingas, mokosi islandų kalbos ir du kartus per savaitę su juo kalbasi psichologas, močiutei iš nuotraukų susidarė kitoks įspūdis. Mat jose vaikas nesišypsojo.
Daugiau į močiutės laiškus „Barnavernd“ nebeatsako.
Marija nežino, ar kada nors dar pamatys anūką, kurio kasdien ilgisi ir kurį pirmuosius jo gyvenimo metus padėjo auginti.
Kai A.Andrušaitis gimė, močiutė kurį laiką taip pat gyveno Islandijoje.
Švedijoje gyvenęs Tomos draugas musulmonas ją paliko dar besilaukiančią, vaiku nesirūpino, o Toma su juo nesiteisė dėl alimentų.
„Toma išeidavo į darbą viešbutyje, dar lankė oro linijų palydovių kursus, o aš prižiūrėdavau Andrzejų. Jis augo ant mano rankų, buvo prie manęs labai prisirišęs“, – pasakojo Marija.
Teisiniai ginčai – sudėtingi
Radviliškio vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai patvirtino, kad stengėsi padėti M.Anzelienei tapti anūko globėja.
Jie skubos tvarka rengė dokumentus ir pasiuntė juos į Vilnių, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą.
Šios tarnybos pareigūnai tik iš „Lietuvos ryto“ žurnalistės sužinojo, kad A.Andrušaičiui jau suteikta Islandijos pilietybė.
Pasirodo, ši užsienio šalis, kaip ir Norvegija, nėra ratifikavusi svarbių tarptautinių konvencijų, o su Lietuva nėra pasirašiusi teisinio bendradarbiavimo sutarčių. Todėl Islandija gali neteikti informacijos apie „Barnavernd“ paimtus mažuosius mūsų šalies piliečius.
Kiek pasų turi mažametis vaikas?
Janė Hanel, Lietuvos ambasados Danijoje ministrė patarėja:
„Atsakingos Islandijos institucijos nesikreipė į Lietuvos Respublikos ambasadą Danijoje dėl Lietuvos pilietybės atėmimo (panaikinimo) A.Andrušaičiui, gimusiam 2010 metų rugsėjį Islandijoje.
Taip pat mūsų jie neinformavo apie Islandijos pilietybės suteikimą A.Andrušaičiui.“