Šįkart į renginį su istoriniais XIV a. riterių šarvais išvyko per 20 Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos karių ir apie 30 atstovų iš Lietuvos viduramžių rekonstrukcijos klubų. Vytauto Didžiojo vaidmenį inscenizacijoje atliks Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos karininkų ramovės viršininkas majoras Donatas Mazurkevičius.
Žalgirio mūšio inscenizacijos kariai visą savaitę gyvens viduramžiškoje stovykloje, kausis riterių turnyruose, turės galimybę apsižvalgyti po tikrą viduramžių amatų turgų, taip pat dalyvaus pagrindiniame šventės renginyje – Žalgirio mūšio inscenizacijoje. Karius mūšyje palaikys ir gausios lietuvių kavalerijos pajėgos, kurios inscenizacijoje atliks lemtingą, apgaulingo atsitraukimo ir sugrįžimo manevrą, lėmusį pergalę. Lietuvos kariams, pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiemet atstovaus net keturios skirtingos mūšio vėliavos.
Šeštadienį Lietuvos karius ir kitus atstovus aplankys ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas. Vėliau jis stebės Žalgirio mūšio inscenizaciją. Vizito metu ministras susitiks ir su Lenkijos gynybos viceministru Robertu Kupieckiu.
Žalgirio mūšio inscenizacijos Lenkijoje pradėtos rengti nuo 1998 metų. Jos sutraukia apie šimtą tūkstančių žiūrovų, jame dalyvauja riteriai iš visos Europos.
1410 m. liepos 15 d. laimėtas Žalgirio mūšis – vienas didžiausių ir reikšmingiausių mūšių. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto ir Lenkijos karaliaus Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos didžiosios kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariuomenė sumušė Kryžiuočių ordiną ir sustabdė du šimtus metų trukusią jo agresiją į Rytus.
