Nebėra sūnaus, neliko ir pinigų. Nors Maljorkoje prieš šešerius metus nuskendusio bankininko ir finansų analitiko Vadimo Titarenkos tėvas niekada nesijautė sūnaus išlaikytinis, po šios žūties liko tuščiomis rankomis.
Nemažai santaupų turėjęs humanitarinių mokslų daktaras 84-erių Vadimas Titarenka vis dar neranda atsakymo į klausimą: savo pinigus jis padovanojo sūnui ar juos pasiskolino marti?
Po laidotuvių – staigmena
Kad jo sąskaita tuščia, vilnietis sužinojo iš karto po sūnaus laidotuvių, 2009-ųjų birželio mėnesį. Grįždamas iš kapinių marčios Jekaterinos Titarenko jis pasiteiravo, kiek kainavo laidotuvės.
Išgirdęs, kad 15 tūkstančių litų, pensininkas pasisiūlė sumokėti beveik pusę sumos – 7 tūkstančius litų.
„Tų pinigų jūs jau nebeturite, jie priklauso Alionai“, – šių marčios žodžių V.Titarenka negali pamiršti iki šiol. Aliona – jo anūkė.
Dovana sūnui nustebino
Po šio pokalbio sunerimęs pensininkas nuėjo į DNB (tuomet „DNB Nord“) banką. Pinigus, gautus už Molėtų plente parduotą sodo namą, jis laikė banke, kuriame dirbo sūnus ir marti.
Gavęs sąskaitos išklotinę vilnietis sužinojo, kad 2008 metų balandį sūnui V.Titarenkai jis padovanojo 240 tūkstančių litų, o rugpjūtį – dar beveik 50 tūkstančių litų.
V.Titarenka buvo priblokštas. Nors visi jo banko dokumentai buvo pas sūnų, vyras teigė, kad su sūnumi niekada nėra kalbėję apie pinigų skolinimą ar dovanojimą.
Vėliau paaiškėjo, kad pinigai į sūnaus sąskaitą buvo pervesti pasinaudojus tėvo elektroninės bankininkystės duomenimis. Tačiau pensininkas vis tiek jaučiasi apgautas. Ne tik dėl to, kad neprisimena, ar tikrai pasirašė elektroninės bankininkystės sutartį.
Sutartis – be parašų
V.Titarenka įsitikinęs, kad po sūnaus žūties našlė likusi J.Titarenko ieškojo būdų, kaip pateisinti pinigų dingimą, ir pasiūlė pasirašyti paskolos sutartį.
Dokumente buvo nurodyta, kad V.Titarenka jai neterminuotai paskolino 262,5 tūkstančio litų. Moteris esą žadėjo skolą grąžinti dalimis – po 500 litų kas mėnesį.
Bet V.Titarenka atsisakė pasirašyti šią sutartį.
„Tuo metu sunkiai sirgau ir maniau, kad nesulauksiu, kol man bus grąžinta visa suma“, – prisimena pensininkas.
Dabar tokį sprendimą jis laiko didžiausia savo klaida. Sutartį be jokių parašų jis pateikė policijos pareigūnams, bet nei prokuratūra, nei teismas nepasirašyto dokumento nelaikė įrodymu.
Pinigų įplaukdavo kas mėnesį
V.Titarenka pasakojo, kad net nepasirašius šios sutarties marti nuo 2009 metų spalio į jo sąskaitą kas mėnesį pervesdavo po tūkstantį litų, o du kartus pervedė net po 25 tūkstančius litų.
Norvegijoje dirbanti J.Titarenko paskutinį pervedimą atliko 2012 metų gruodį, prieš pat Naujuosius metus.
V.Titarenka teigė, kad 85 tūkstančius litų jam pervedusi marti dar liko skolinga beveik 205 tūkstančius litų.
Tuomet V.Titarenka kreipėsi į policiją.
„Jeigu marti nebūtų pasisavinusi pinigų, ji tikrai nebūtų man kas mėnesį mokėjusi“, – tikino vyriškis.
Neteko ir vasarnamio
Antrą kartą pensininkas pasijuto visiškai sugniuždytas, kai sužinojo, kad nieko jam nepranešusi marti pardavė nedidelį namą netoli Druskininkų, kurį sūnus buvo pastatęs tėvui poilsiauti.
Nors V.Titarenko davė dalį pinigų statyboms, pastatas buvo registruotas sūnaus vardu.
„Mes su sūnumi buvome labai geri draugai, kartu iškylaudavome, žvejodavome. Ten liko ir mano valtis, ir meškerės“, – pasakojo vilnietis.
V.Titarenkos pareiškimą dėl dingusių pinigų tyrę policijos pareigūnai apklausė ir šiuo metu Norvegijoje gyvenančią J.Titarenko. Ji tvirtino, kad sodybą netoli Druskininkų pardavė po vyro mirties norėdama grąžinti paskolas ir nesidomėjo, ar uošvis į ją buvo investavęs pinigų.
Rėmė vienišą šešurą
Moteris taip pat teigė, jog pensininko priekaištai dėl dingusių pinigų visai nepagrįsti – esą iškart po laidotuvių V.Titarenka pareiškė, kad sūnui yra perdavęs pinigus už parduotą sodo namą, ir pareikalavo juos grąžinti.
J.Titarenko tvirtino niekuomet nesikišusi į artimai bendravusių tėvo ir sūnaus finansinius reikalus, tik žinojusi, kad jos vyras visada rėmė vienišą ir ligotą tėvą.
Todėl po vyro laidotuvių ji šešuro irgi nepalikusi be paramos, trejus metus kas mėnesį pervedinėjusi po 1000 litų, o kai jis pradėjo skųstis sunkiu gyvenimu, sumokėjusi 25 tūkstančius litų.
Bankininkė tvirtino, kad tai tikrai nebuvo skolos grąžinimas. Ji kategoriškai neigė ir tai, kad V.Titarenkai siūlė pasirašyti paskolos sutartį.
Nutraukė ikiteisminį tyrimą
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra irgi nerado jokių duomenų, kad J.Titarenko būtų pasisavinusi pinigus. Tyrėjai nustatė, kad prie V.Titarenkos banko sąskaitos nekart buvo prisijungta iš jo sūnaus darbo kompiuterio.
„Tikėtina, kad sūnus, pažymėdamas „tėvo dovana sūnui“, tikėjosi šiuos pinigus grąžinti tėvui, tačiau tam sutrukdė mirtis“, – teigiama prokuratūros sprendime nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Pareigūnai neatmetė galimybės, kad dalį iš tėvo pasiskolintų pinigų V.Titarenka panaudojo būstui įsigyti – likus dviem mėnesiams iki žūties jie su žmona įsigijo butą Vilniaus senamiestyje.
Tos pačios nuomonės buvo ir Vilniaus apygardos prokuroras, ir teismas, kurių sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą V.Titarenka apskundė.
Nors tyrimas buvo nutrauktas, pensininkas nenuleidžia rankų. Jis vėl kreipėsi į teismą ir savo pinigus bandys atgauti pateikęs civilinį ieškinį.
Nuskendo per atostogas Maljorkos saloje
Banko „DnB Nord“ Ekonominių tyrimų skyriaus vadovas 45 metų V.Titarenka nuskendo 2009 metų birželio 20-ąją.
Pristatęs naujausią Lietuvos ekonomikos apžvalgą, pailsėti į saulėtą Maljorkos salą, priklausančią Ispanijai, jis buvo nuvykęs su 34 metų žmona Jekaterina ir 12-mete dukra.
Ne kartą Maljorkoje poilsiavusią bankininkų šeimą tragedija ištiko antrąją atostogų dieną.
Apie tai, kad jūroje nuskendo sūnus, jo tėvas V.Titarenka sužinojo maždaug po savaitės, nors žiniasklaidoje netrūko pranešimų apie šią nelaimę.
Pensininkas poilsiavo savo vasarnamyje netoli Druskininkų ir naujienomis nesidomėjo. Po kelių dienų atvykęs vienas sūnaus draugų V.Titarenką paragino kartu grįžti į Vilnių – esą jo bute vandentiekio avarija.
Namo grįžęs V.Titarenka sužinojo, kad iš tiesų įvyko tragedija. Sūnaus netekusiam tėvui prireikė raminamųjų vaistų.