Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas,
Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektorius Alfonsas
Daniūnas ir buvęs konferencijos vadovas, Kauno technologijos
universiteto (KTU) rektorius Petras Baršauskas sako, kad renkantis,
su kuo bendradarbiauti, pirmiausia paisoma akademinių interesų.
„Bendradarbiavimas turi duoti abipusę naudą, tai jeigu nėra
vienai ar kitai pusei naudos, bendradarbiavimas nevyksta labai
intensyviai. Bet kai kurios mokyklos turi visai gerus kontaktus,
bendradarbiauja su Rusijos universitetais, kad ir mes, galėčiau
pasakyti apie VGTU, turime jungtinę programą su Maskvos Lomonosovo
universitetu, turime studentus iš anos pusės ir iš mūsų pusės.
Pakankamai mes bendradarbiaujame ir su Peterburgo technikos
universitetu“, – BNS sakė A.Daniūnas.
Jis natūralia vadino situaciją, kad partneriais dažniau tampa
Vakarų Europos, Jungtinių Valstijų, Pietų Korėjos, Taivano
universitetai.
„Tų gerų universitetų Rusijoje dabar nėra daug, tą reikia
pripažinti“, – kalbėjo A.Daniūnas.
Anot P.Baršausko, V.Ušackas asmeniškai jį yra raginęs
intensyviau dirbti su Rusija.
„Jis man yra ne vieną kartą tai sakęs ir net atvedęs keletą
universitetų, su vienu, berods Jekaterinburgo, aš pabandžiau
bendradarbiauti, ir turiu poziciją aiškią – iš mano gyvenimo
patyrimo, ypač akademinio, man nepavyko gauti pridėtinės vertės
iš Rusijos universitetų, o gyvenimas yra toks, kad interesas turi
būti abipusis“, – BNS pasakojo KTU rektorius.
Jis aiškino, kad nėra jokio „politinio angažavimosi
nežiūrėti į Rusiją“, tiesiog šios šalies universitetuose
nevyksta pertvarkos, situacija jose tokia, kaip ir prieš 15 metų.
„Ar man spausti universitetą, stimuliuoti, kad jis eitų dirbti
su 15 metų praeities institucija? V.Ušackas klausia, kodėl jūs
nebendraujate, bet kaip tą daryti, kieno sąskaita? Universiteto
sąskaita? Studijų, mokslo kokybės sąskaita? Aš sutinku,
politiškai to reikia, bet mes to nedarome ir esame blogi“, –
dėstė P.Baršauskas.
Be to, KTU rektoriaus manymu, galimybę išvykti iš Rusijos
turintys jaunuoliai prioritetu tikrai nelaiko Lietuvos aukštųjų
mokyklų ir taip yra tiek dėl propagandos, neva rusai Lietuvoje
skriaudžiami, tiek dėl Lietuvos universitetų lygio.
„Jeigu žmogus gali rinktis, ar jis važiuoja į Kembridžą, ar
jis važiuoja į Bulgarijos universitetą – kurį jūs
pasirinktumėte? Natūralus atsakymas, čia tas pats, jeigu jau rusų
jaunuolis ar jaunuolė gavo finansavimą ir gali važiuoti šį
Europą, aišku, jis renkasi maksimalų variantą“, – svarstė
P.Baršauskas.
ES ambasadorius Maskvoje V.Ušackas šią savaitę paskelbtame
interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, kad Lietuva
turėtų stengtis plėsti draugų ratą Rusijoje, o tam galėtų
pasitarnauti aktyvesnis universitetų įsitraukimas.
Pasak diplomato, greito santykių normalizavimosi tikėtis sunku,
tačiau Lietuva turi neįšaldyti ryšių, kurie nėra paveikti
sankcijų, teikti paramą rusų pilietinės visuomenės atstovams.
„Gaila pripažinti, kad Lietuvos universitetai nerodo to
aktyvumo, reiškiamo kitų ES valstybių narių, dalyvaujant bendrose
studentų mainų, mokslo ir tyrimo programose su Rusijos
universitetais. Tikiuosi, kad tai nėra, kaip kai kurie rektoriai man
užsiminė, „politinio paskatinimo iš viršaus“ atsisakyti
ryšių ir bet kokių santykių su Rusijos universitetais pasekmė“,
– sakė V.Ušackas.
„Kad ir kelių dešimčių Rusijos studentų mokymasis Lietuvos
universitetuose duotų ne tik papildomų pajamų aukštosioms
mokykloms, bet ir prisidėtų prie geresnio Lietuvos demokratinio ir
laisvos rinkos pažangos pažinimo, o ilgainiui plėstų Lietuvos
draugų ratą Rusijoje“, – teigė jis. Ambasadoriaus teigimu,
šiemet, ES skyrus finansinę paramą, apie 3 tūkst. Rusijos
studentų ir dėstytojų nuo 3 iki 9 mėnesių mokysis ar tobulins
žinias ES universitetuose.
Studentų registro duomenimis, 2014-2015 mokslo metais Lietuvos
aukštosiose mokyklose studijavo 272 studentai iš Rusijos,
BNS informavo Švietimo ir mokslo ministerija.