Šimtai tūkstančių vengrų tąkart išėjo į gatves reikalaudami daugiau laisvių ir didesnės nepriklausomybės nuo tuometinės Sovietų Sąjungos. Spalio 23-ąją studentų eitynėmis prasidėjęs sukilimas buvo visiškai nuslopintas lapkričio 10-ąją, įsikišus sovietų kariuomenei.
Susirėmimų metu žuvo maždaug 3 tūkst. protestavusių vengrų ir apie 750 sovietų karių.
„Šis unikalus istorijos momentas sulaukė didelio atgarsio visame pasaulyje, Kaune – taip pat“, – kalbėjo Vengrijos ambasadorius Z.Jancsis. Vengrų kovai už laisvę neliko abejingi ir lietuviai – 1956 metų lapkričio 2-osios vakare Kaune, Ramybės parke esančiose senosiose kapinėse vyko nesankcionuotas Vėlinių minėjimas.
Susirinko apie 10 tūkst. žmonių, dauguma jų – studentai ir vyresniųjų klasių moksleiviai. Jie degė žvakutes, giedojo Lietuvos himną, o vėliau pasigirdo šūkiai, raginantys kovoti už Lietuvos ir Vengrijos laisvę. Minėjimo dalyvius išvaikė sovietinė milicija ir KGB agentai.
„Vengrai šio atsidavimo pavyzdžio niekada neužmirš“, – kalbėjo ambasadorius, kuris padėkojo lietuviams už paramą ir draugystę.
Ambasadorius Z.Jancsi kartu su Kauno vicemeru Vasilijumi Popovu padėjo vainikus prieš 59 metus vykusios protesto akcijos vietoje Ramybės parke.
