Buvo aptartas prieš metus Velse sutartų sprendimų įgyvendinimas ir kokių gynybos bei atgrasymo veiksmų NATO dar turi imtis regiono saugumui užtikrinti. Susitikime taip pat dalyvavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Alexanderis Wershbow.
Bukarešte susirinkę devynių Vidurio Europos valstybių lyderiai sutarė bendromis jėgomis siekti ilgalaikio NATO sąjungininkų karių ir karinės technikos dislokavimo regione, reguliaraus gynybos planų atnaujinimo. Taip pat bus siekiama gerinti sprendimų priėmimo procedūras ir trumpinti reagavimo laiką.
Šalies vadovė pabrėžė, jog prieš pusantrų metų Velse įvykusiame NATO viršūnių susitikime sutartos gynybos priemonės labai padidino Baltijos šalių ir kitų Vidurio Europos valstybių saugumą. Tačiau neprognozuojamas Rusijos elgesys reikalauja papildomų saugumo užtikrinimo priemonių.
„Rusijos kaimynystė išlieka nenuspėjama. Toliau militarizuojamas pasienis su NATO. Šios šalies kariniai veiksmai Sirijoje vis labiau destabilizuoja padėtį regione, didina priešpriešą su Vakarais ir atveria naują grėsmės židinį Pietuose. Todėl NATO privalo būti gerai pasirengusi atremti naujas grėsmes ir tam įgyvendinti būtinas karines, politines bei institucines priemones“, – sakė Prezidentė.
Susitikime taip pat bus priimta bendra politinė deklaracija, kuria išsakomas 9 valstybių įsipareigojimas stiprinti NATO vienybę, solidarumą ir savo indėlį į kolektyvinę Aljanso gynybą. Pabrėžiamas tikslas – Varšuvoje kitų metų liepą įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime sutarti dėl būtinų atgrasymo priemonių, palengvinti NATO sprendimų priėmimo ir kitas procedūras, kurios yra būtinos operatyviai atremti saugumo iššūkius.
Deklaracijoje taip pat teigiama, kad visiškas Velse priimto pasirengimo veiksmų plano (Readiness Action Plan) įgyvendinimas turi strateginę reikšmę visam Aljansui. Įsipareigojama gynybai skirti 2 proc. nuo BVP, stiprinti bendradarbiavimą su NATO partnerėmis, daugiau dėmesio skirti hibridinėms, kibernetinėms ir kitoms grėsmėms.
