Ant socialdemokratų užgriuvus įvairių skandalų lavinai, tebuvo laiko klausimas, kada prie įvairių įtarimų pasibalnojusios opozicijos choro prisijungs ir prezidentė D.Grybauskaitė.
Tiesą sakant, buvo net kiek keista, kad šalies vadovė taip ilgai tylėjo, bet kai pratrūko, kirto iš peties. Apie valdančiąją daugumą ir Vyriausybę prieš kelias dienas ji kalbėjo kaip apie numirėlius – esą apie juos geriau nekalbėti, nes nieko gera negalima pasakyti.
Negana to, prezidentė paskelbė, jog ši koalicija yra kone iki ausų įklimpusi į korupcijos liūną – esą šiuo metu neva yra daugiau kaip 10 kažkokių bylų, susijusių su valdančiaisiais.
Lyg šių karingų D.Grybauskaitės deklaracijų būtų mažai, netrukus žodį tarė jos patarėjas V.Sarapinas. Jis viešai paskelbė, jog viena didžiausių šios Vyriausybės problemų yra politinės korupcijos apraiškos.
Tai, kad tokie pareiškimai – suderinta politinė pozicija ir kampanija, rodo ir šiandien Prezidentūroje numatytas D.Grybauskaitės susitikimas su Viešųjų pirkimų tarnybos, Konkurencijos tarybos ir „Transparency International“ atstovais, Seimo Antikorupcijos komisijos vadovu liberalu V.Gailiumi.
Prezidentūros pranešimai apie šį susitikimą skambėjo taip grėsmingai, tarsi būtų kalbama apie padėtį Paryžiuje – esą korupcijos monstras Lietuvoje tapo toks pavojingas, kad rankų sudėjęs sėdėti nebegali niekas, būtina imtis kokių nors priemonių. Viena jų – Prezidentūroje jau baigiamos kurti kovos su korupcija įstatymų pataisos.
Akivaizdu ir tai, kas paskatino naują Prezidentūros antpuolį Vyriausybės rūmų ir Seimo daugumos kryptimi. D.Grybauskaitė tikrai nepamiršo (ir nepamirš) „Lietuvos ryto“ paviešinto susikirtimo su Seimo valdančiaisiais dėl Generalinės prokuratūros.
Lapkričio pradžioje prezidentė mėgino išgąsdinti Seimo vadovybę kažkokia neaiškios kilmės informacija ir „pažyma“ apie tai, kad neva kai kurie parlamentarai su kažkokiais tamsiais asmenimis slapta derino kovą su Prezidentūra dėl teikiamų kandidatų į generalinius prokurorus.
Bet tiek patys paminėti Seimo nariai, pirmiausia socialdemokratas J.Sabatauskas, tiek parlamento pirmininkės L.Graužinienės užklausti visų teisėsaugos institucijų vadovai paskelbė apie tai nieko nežinantys.
O Seime toliau juda į priekį planai atimti iš prezidentės teisę pasirinkti ir teikti kandidatus į generalinius prokurorus.
Nors premjeras A.Butkevičius kartoja, jog koalicijos Politinė taryba esą sutarė, kad prokuratūros vadovo paskyrimo tvarkos nereikia keisti, tokia padėtis tik kaitina prezidentės kovingumą.
Suprantama, tą kovingumą dar turėjo padidinti Socialdemokratų partijos ir jos lyderių reakcija į Prezidentūros pareiškimus.
Žodžius apie korupcijos apraiškas, kaip vieną pagrindinių šios Vyriausybės problemų, premjeras pavadino tiesiog kliedesiais ir pareikalavo faktų. A.Butkevičius dar apgailestavo, jog Prezidentūra, niekuomet neslėpusi simpatijų dešiniajai opozicijai, įsitraukė į pastarosios rinkimų kampaniją.
O partiją visuomet ryžtingiau ir aktyviau priešintis šalies vadovei raginęs socialdemokratų eurokomisaras V.Andriukaitis viešai išdėstė seniai užkulisiuose sklandančią teoriją, kad pati D.Grybauskaitė, baigusi prezidento kadenciją, norėtų tapti premjere.
Tiesa, politinių priešininkų atakas atrėminėjančius socialdemokratų vieną atkirčių galima vertinti gana prieštaringai.
Kairieji pranešė įkūrę „politinio skaidrumo“ grupę, kuriai vadovaus J.Sabatauskas, o ją sudarys visi partijos vicepirmininkai, taigi ir Druskininkų vandens parko skandale figūruojantis kurorto meras R.Malinauskas.
Kol kas sunku pasakyti, ką nuveiks ir kiek duos naudos partijai ši grupė. Tačiau, ko gero, daug rimčiau būtų, jei D.Grybauskaitės manipuliavimo neaiškiomis pažymomis iš kantrybės išvesti socialdemokratai imtųsi iki galo ištirti, kokia ir iš kur gauta informacija mojavo prezidentė, mesdama kaltinimus šešėline nusikalstama veikla ne tik keliems parlamentarams, bet ir iš esmės visam Seimui.
Juk šiuo metu padėtis – kaip po garsiojo „juodojo“ viceministrų sąrašo skandalo: neaiškioms pažymoms neaišku apie ką iš pradžių lyg liūtai priešinęsi valdantieji staiga nusileido, o skandalinga istorija, pakybojusi ore, greitai nuskendo į užmarštį.
Vis dėlto dabartinė situacija – kitokia. Neatmestina, jog šį kartą „pažymos“ atsirado pačioje Prezidentūroje vykstančių pokalbių ir plėtojamų sąmokslo teorijų pagrindu, tad tikrai yra nebloga galimybė šalies vadovę įsprausti į kampą.
Tik ar šia galimybe pasinaudos socialdemokratai ir jų koalicijos partneriai?
Nesvarbu, kokia bus šios kaktomušos atomazga, netolimoje ateityje reikėtų laukti naujų Prezidentūros ir valdančiųjų susirėmimų. Artėjant Seimo rinkimams jų turėtų dažnėti, neabejotina, jog dėl to pasistengs ir pati prezidentė.
Akivaizdu, jog D.Grybauskaitės planuose – po rinkimų jai politiškai palankesnė Vyriausybė nei ši, kurią vairuotų jei ne vieni dešinieji, tai bent jau drauge su kuo žemiau nutupdytais kairiaisiais.