Kaip politikoje vos spėjusiam apšilti ministrui pavyko nurungti ilgus metus visuomenės labiausiai mylėtą prezidentę? Dažniausiai staigų reitingų šuolį aukštyn nulemia konfliktinės situacijos, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjo „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys. Pasak jo, tiek po ministro S. Skvernelio pasipriešinimo prezidentei dėl situacijos pasienyje, tiek po policijos ir kalašnikovų skandalų ministro reitingai šokdavo aukštyn.
„Šiuo atveju reitingo pakilimai susieti su konfliktinėmis situacijomis. Jeigu tokių įvykių būtų reguliariai, jis tose pozicijose išsilaikytų, jeigu ne, jis užimtų tą vietą ties 45 proc.“, – kalbėjo sociologas.
Nors yra tokių politikų, kuriems, norint pelnyti visuomenės palankumą, reikia įdėti daug darbo, daug dažniau aukščiausius reitingus įgija asmenys, į politiką nužengę iš tam tikrų jėgos struktūrų. Pasak dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininko Vytauto Bruverio, ministras S. Skvernelis kone idealiai atitinka visuomenės itin mėgstamo asmens, į politiką atėjusio ne politikuoti ar plepėti, bet dirbti konkrečius darbus, portretą.
„Tauta labiausiai politikoje myli tokius, kuriuos laiko ne politikais, kuriuos laiko savo sričių dalykiškais specialistais, jėgos struktūrų atstovus, kaip policijos vadovai“, – kalbėjo politologas. Maža to, tokia tendencija galioja ne tik ministrui, bet ir pačiai prezidentei, kuri milžiniško populiarumo sulaukė vos paskelbusi apie planus pasukti į politiką.
Ar gali būti, kad dėl tokio S. Skvernelio populiarumo vidaus reikalų sistema gali jaustis nejudinama? Pasak V. Bruverio, akivaizdu, kad ministro prisibijo ne tik politikai, bet ir pati prezidentė, o kai kurie valdančiųjų sprendimai priimami atidžiai atsižvelgiant į ministro populiarumą. Kad ir kaip bebūtų, kitų metų vidaus reikalų sistemos biudžetą širdelių ministras sugebėjo papildyti keliomis dešimtimis milijonų eurų.
Pasak politologo Lauro Bielinio, jeigu tragikomiškų pastarųjų mėnesių skandalų nebūtų, ministras S. Skvernelis vis tiek galėtų džiaugtis puikiais, tiesa, ne tokiais aukštais reitingais vien dėl to, kad žmonių palankumą užsitarnavo dar būdamas generaliniu policijos komisaru.
„Šiai struktūrai vadovaujantys asmenys visada turi gerus reitingus. Matyt, tai sietina su tuo, kad visuomenei suprantamas šitas darbas, jį kritikuoja, bet visuomenė kritikuoja daug profesionaliau, nes jie žino, koks yra policininko darbas, kas yra VRM. Tuo tarpu, biudžetininkų klausimas jiems ne visada aiškus“, – kalbėjo politologas.
Kas nutiko prezidentės šalininkams? Pirmoje kadencijoje rekordinį populiarumą turėjusi prezidentė, sulig kiekvienais metais po truputėlį krenta žemyn.
„Net ir prezidentės reitingus ištiko infliacija. Jau nebe tokia visuotinė tautos meilė, dalis rinkėjų nusivylė ir prezidente. Žmonės dairėsi naujo vado. Tikiuosi, kad prezidentė į šią situaciją nežiūrės kaip į asmeninę dvikovą su S. Skverneliu“ , – kalbėjo V. Bruveris. Pasak jo, vienintelis prezidentės išsigelbėjimas – kuo daugiau reikštis, tikintis, kad tiek Vyriausybė, tiek pats ministras pirmi prasikals visuomenės akyse.
Ministro populiarumas itin skaudžiai smogė ir Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei. Ilgą laiką figūravusi kažkur dugne, L. Graužinienė nusirito dar žemiau – jos populiarumas sumenko net 11 proc. Tiek, kiek papildomai susirinko vidaus reikalų ministras.
