Dėl Lietuvos pilietybės grąžinimo prašymus priims prezidentė

„Ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei turintis asmuo, kuris turėjo pilietybę ir po to jos neteko, dėl pilietybės grąžinimo turės kreiptis pats pateikdamas prašymą. Asmeniui, netekusiam pilietybės, ji gali būti grąžinta tik vieną kartą. Savo prašymą dėl (...) pilietybės grąžinimo jis turės pateikti Respublikos Prezidentui per Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją“, – BNS informavo prezidentės spaudos tarnyba.

Prašymą dėl pilietybės grąžinimo pirmiausiai nagrinės Pilietybės reikalų komisija ir teiks Respublikos Prezidentui rekomendaciją dėl tokio prašymo tenkinimo arba netenkinimo.

„Galutinį sprendimą dėl pilietybės grąžinimo priims šalies vadovė“, – rašoma spaudos tarnybos atsakyme.

Apie sprendimą negrąžinti pilietybės asmeniui bus pranešta raštu, nurodant atsisakymo grąžinti motyvus. Jeigu priėmus sprendimą bus nuspręsta asmeniui pilietybę grąžinti – ji bus grąžinta išleidžiant dekretą, kurį turės kontrasignuoti ir vidaus reikalų ministras. Lietuvos piliečio teises ir pareigas asmuo įgaus tik po priesaikos.

Liepą įsigalios pernai metų pabaigoje Seimo priimtos Pilietybės įstatymo pataisos, pagal kurias ypatingų nuopelnų šaliai turintys Lietuvos piliečiai, įgiję kitos valstybės pilietybę, galės išsaugoti ir Lietuvos pilietybę. Taip pat numatyta galimybė netekusiam Lietuvos pilietybės, bet ypatingai šaliai nusipelniusiam žmogui ją susigrąžinti, neatsisakant turimos kitos valstybės pilietybės.

Ypatingais nuopelnais Lietuvos valstybei laikoma Lietuvos piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo stiprinimo, galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

Minėtas pataisas prezidentė D.Grybauskaitė registravo pernai lapkritį žiniasklaidai pranešus, kad Jungtinių Valstijų piliečiu tapęs buvęs garsus krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas netenka Lietuvos pilietybės.

Lietuvos Konstitucija numato, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirtus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Iki šiol pagal Pilietybės įstatymą dviguba pilietybė buvo leidžiama tiems, kurie iš Lietuvos pasitraukė okupacijos metu iki nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais, taip pat tiems, kurie pilietybę įgijo automatiškai – gimdami arba per santuoką.

Dviguba pilietybė neleidžiama tiems, kurie išvyko iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo.