Prieš bėgimą visų Lietuvos regionų, karinių dalinių
atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie
žuvusių Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta
gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
Dalyvauti bėgime ir įveikti devynių trasą užsiregistravo 1400
dalyvių. 25-ąjį kartą vykstantis bėgimas prasidėjo nuo
žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidrieks
Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.
„Pirmą kartą bėgu. Mano draugo šeima kiekvienais metais, jau
daug metų bėga ir aš pagaliau bėgu. Aš studijavau istoriją,
todėl man šie įvykiai labai artimi ir pažįstami. Man atrodo, kad
kiekvienam lietuviui turi būti reikšminga ši data“, – BNS sakė
bėgimo dalyvė Viktorija Stonytė-Striūkienė.
Trims gausiausioms komandoms bus įsteigtos nominacijos, visi
bėgikai bus apdovanoti atminimo medaliais.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė krašto apsaugos
ministras Juozas Olekas, Kūno kultūros ir sporto departamento
generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio
olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Daugelis čia bėga, kai tais laikais dar nebuvo gimę. Aš
manau, kad ši žinia pasauliui ir Lietuvai, kad mes dar tvirčiau
pasirengę apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, jeigu to
reikės. Neškite šią žinią gyvybės keliu, neškite šią žinią
draugams ir skleiskite visam pasauliui“, – sakė J.Olekas.
Pernai bėgime „Gyvybės ir mirties“ keliu dalyvavo daugiau
nei 4 tūkst. žmonių.
Vilniaus gatvėmis bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet svečiai
iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, Gruzijos bei Ispanijos.
Tą pačią dieną daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos
lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau
trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir
mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarp kurių šįmet buvo
rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų,
simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio
pagarbos bėgimo.
Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat
pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km. nuo obelisko
Kovo 11-ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir
netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.
Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime
dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė
devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat
organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San
Paule.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą
Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies
nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems
daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo
ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis
beginklių žmonių.