Prieš bėgimą visų Lietuvos regionų, karinių dalinių atstovai, bėgimo organizatoriai ir svečiai padėjo gėlių prie žuvusių Laisvės gynėjų kapų. Bėgimo pabaigoje bus padėta gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto memorialinės sienos.
Dalyvauti bėgime ir įveikti devynių trasą užsiregistravo 1400 dalyvių. 25-ąjį kartą vykstantis bėgimas prasidėjo nuo žuvusiųjų poilsio vietos Antakalnio kapinėse ir nusidrieks Vilniaus gatvėmis iki televizijos bokšto.
„Pirmą kartą bėgu. Mano draugo šeima kiekvienais metais, jau daug metų bėga ir aš pagaliau bėgu. Aš studijavau istoriją, todėl man šie įvykiai labai artimi ir pažįstami. Man atrodo, kad kiekvienam lietuviui turi būti reikšminga ši data“, – BNS sakė bėgimo dalyvė Viktorija Stonytė-Striūkienė.
Trims gausiausioms komandoms bus įsteigtos nominacijos, visi bėgikai bus apdovanoti atminimo medaliais.
Renginyje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.
„Daugelis čia bėga, kai tais laikais dar nebuvo gimę. Aš manau, kad ši žinia pasauliui ir Lietuvai, kad mes dar tvirčiau pasirengę apginti mūsų laisvę ir nepriklausomybę, jeigu to reikės. Neškite šią žinią gyvybės keliu, neškite šią žinią draugams ir skleiskite visam pasauliui“, – sakė J.Olekas.
Pernai bėgime „Gyvybės ir mirties“ keliu dalyvavo daugiau nei 4 tūkst. žmonių.
Vilniaus gatvėmis bėgo ne tik Lietuvos gyventojai, bet svečiai iš JAV, Latvijos, Estijos, Švedijos, Gruzijos bei Ispanijos.
Tą pačią dieną daugiau nei šimtas penkiasdešimt Belgijos lietuvių ir Lietuvos draugų iš užsienio valstybių dalyvavo jau trečią kartą Briuselyje organizuotame pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“. Taip bėgikai, kurių tarp kurių šįmet buvo rekordiškai didelis skaičius ES ir NATO institucijų atstovų, simboliškai prisijungė prie tuo pačiu metu Vilniuje vykusio pagarbos bėgimo.
Berlyno lietuviai bėgdami „Gyvybės ir mirties keliu“ taip pat pagerbė Lietuvos laisvės gynėjus. Bėgikai nubėgo 9 km. nuo obelisko Kovo 11-ajai Šarlotenburgo parke iki Brandenburgo vartų ir netoliese įsikūrusios Lietuvos ambasados.
Madride pirmą kartą surengtame laisvės gynėjams skirtame bėgime dalyvavę lietuviai, ispanai ir Estijos ambasados komanda įveikė devynis kilometrus, atitinkančius šio bėgimo Vilniuje distanciją.
Laisvės gynėjų atminimui skirti bėgimai šiemet taip pat organizuojami Dubline, Londone, Niujorke, Stokholme, Paryžiuje, San Paule.
1991 metų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
