„Prezidentė aptarė, kaip LRT gali prisidėti prie pačių
svarbiausių valstybei klausimų sprendimo, kaip, pavyzdžiui,
socialinių problemų, atskirties mažinimo, pilietiškumo ugdymo ir
kovos su propaganda. Pokalbio metu aptarti ir LRT reitingai – kokie
jie, ar galima juos didinti, kaip pasiekti visas Lietuvos visuomenės
grupes, kaip galima efektyviai išnaudoti ne tik radiją ir
televiziją, bet ir internetą“, – žurnalistams pirmadienį sakė
prezidentės vyriausioji patarėja kultūrai, mokslui ir švietimui
Rūta Kačkutė.
„Šiandien Lietuva susiduria su įvairiais visuomeniniais,
socialiniais ir geopolitiniais iššūkiais. Todėl nacionalinio
transliuotojo svarba išauga dar labiau. Jis tampa ypač svarbiu
įrankiu, užtikrinančiu nuomonių įvairovę, teikiančiu visuomenei
objektyvią informaciją ir telkiančiu mūsų šalies piliečius“,
– po susitikimo išplatintame spaudos pranešime teigia ir
D.Grybauskaitė.
Prezidentūros atstovai įvardijo, jog su LRT atstovais aptartas
televizijos laidų žiūrimumo ir kokybės santykis, prieš Kremliaus
informacinį karą nukreiptos informacinės priemonės, tačiau
konkrečios laidos susitikime nebuvo įvardintos.
LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sakė, kad po
pokalbio bus svarstoma apie tam tikras „nacionalinio masto
iniciatyvas“, pavyzdžiui, apie kai kuriuos bendruomenėms skirtus
renginius, kuriuose LRT būtų vienas iš tarpininkų,organizatorių
ir transliuotojų.
„Tiesiog kalbėjome, kaip LRT televizija galėtų geriau
dalyvauti visuomenės gyvenime, atspindėti tautinių bendrijų
gyvenimą. Nors mes šiuo atveju akcentavome, kad reikėtų galbūt
mažinti tą atskyrimą tautinių bendrijų ir eiti prie integravimo
politikos, t.y. kad visi mūsų Lietuvos piliečiai, kad ir kokia
kalba bekalbėtų, žiūrėtų tas pačias laidas, o ne kiekvienam
būtų skiriama kokia nors kita laida“, – sakė Ž.Pečiulis.
Jis taip pat sakė, jog taryba pristatė savo duomenis apie
LRT pastangas atspindėti skirtingus Lietuvos regionus ir sutiko, kad
padaryta galbūt ne viskas.
„Pripažįstame, kad šiek tiek gal buvome ir apleidę
(regionus). Bet grįžtu prie to, kad apie tai reikia kalbėti
„Panoramoje“, diskusijų, publicistinėse laidose, dainuoti ir
šokti „Duokim garo“, o ne atskirose kiekvienai kalbai, tautinei
bendrijai skirtose laidose“, – pažymėjo jis.
LRT direktorius Audrius Siaurusevičius sakė nesąs patenkintas
visomis nacionalinio transliuojamomis laidomis, kai kurios, jo
nuomone, yra „neprofesionalios“, tačiau konkrečių laidų taip
pat neįvardijo. Jis atkreipė dėmesį, kad LRT rodo bei radijuje
transliuoja laidas, skirtas lenkų, ukrainiečių, rusų, žydų ir
kitoms bendruomenėms.
„Tai yra labai retas atvejis, niekas tuo nelabai ir užsiima,
ypač kai tos bendruomenės kartais yra visai nedidukės. Bet aš
manau, kad kol kas mes tikrai galime tą išsaugoti“, – sakė jis.
Jis sakė, kad apie LRT reitingus kalbama kiekviename
LRT tarybos posėdyje ir jie „galėtų būti geresni“, bet
neįvardijo, kokiomis priemonėmis to bus siekiama.
LRT vadovas taip pat sakė, kad kaip atsaką į Kremliaus
žiniasklaidos vykdomą informacinį karą nacionalinis transliuotojas
rodo daug dokumentikos, skirtos įvykiams Ukrainoje, Rusijai ir
kitiems susijusiems dalykams bei žada išlaikyti dėmesį šioms
problemoms.
Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą LRT sudaro TV
kanalai: Lietuvos televizija, LRT Kultūra, LRT Lituanica, radijo
stotys: Lietuvos radijas, LRT Klasika, Opus bei naujienų portalas
lrt.lt.
LRT yra finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis, šių metų
biudžete LRT numatyta skirti apie 33,5 mln. eurų.