Kaip jau rašyta, prezidentė ministrų kabinetą vaišino oto ir lašišos suktinukais su špinatais, veršiena su baravykais, šokolado putėsiais su riešutiniu ir garintos kavos padažu.
Užstalės kalbos iš esmės atitiko valgiaraštį. Aukšti valstybės pareigūnai kalbėjosi tarsi putėsius ragautų – apie viską ir apie nieką.
Prezidentė kiek papipirino patiekalus kepštelėdama Darbo partijos ministrams už įžūlią savireklamą ar premjerui – už esą beprasmiškas naujų rinkų paieškas Indijos ir Kinijos platybėse.
Bet tai bendros šviesios šeimyninės atmosferos netemdė.
Kiek kitoks vaizdelis buvo, kai pasistiprinę D.Grybauskaitė su A.Butkevičiumi kartu išėjo viešai apibendrinti pietų.
Šalies vadovė iš lapelio perskaitė iš anksto paruoštą litaniją Vyriausybei iš trijų dalių.
Buvo akivaizdu, kad pagal iš anksto numatytą scenarijų viskas taip ir turėjo klostytis – pas pagrindinę valstybės šeimininkę apsilankė pavaldiniai, kurie išklausė pamokymus ir nurodymus.
Pirmoji užduočių Vyriausybei dalis – išorės ekonominiai ir saugumo iššūkiai, antroji – vidaus socialiniai ir ekonominiai namų darbai, trečioji – vidaus saugumas.
Narstyti dalykinį šių kalbų turinį vargu ar yra prasmės. Galbūt verta kiek stabtelėti ties ta vieta, kurią pati prezidentė vadino socialinio saugumo stiprinimu, taip pat reikalavimais didinti pensijas.
Apie tai, ką daryti su šalį (pirmiausia provinciją) ėdančio skurdo pagimdytomis socialinėmis ydomis, dabar nepostringauja tik tingiausi politikai. Mat dar galutinai neatslūgo emocijų banga po tragedijos Kėdainių rajone, kur tėvas į šulinį įmetė du savo mažamečius vaikus.
Nieko keista, kad apie tai vėl kalbėjo ir D.Grybauskaitė, bet originalumu nepasižymėjo. Ji tiesiog ragino Vyriausybę rimčiau kibti į šias problemas, o labiausiai pabrėžė vaikų priežiūrą socialinės rizikos šeimose ir globos namų pertvarką.
Tačiau kas konkrečiai turėtų būti daroma, išskyrus kone visą savo antrąją kadenciją vis pakartojamą šūkį „Lietuva – be vaikų globos namų“ ar burtažodžius „numatyti institucijų atsakomybes“ ir „daugiau investuoti į psichinę sveikatą“, prezidentė nepaskelbė.
Gal leistis į detales D.Grybauskaitė tiesiog nerizikavo, nes prisiminė, jog galima skaudžiai apsijuokti. Juk iš karto po Kėdainių tragedijos prezidentė irgi surengė pasirodomąjį susitikimą su įvairiais atsakingais pareigūnais ir pasiūlė steigti naują vaikų teisių priežiūros instituciją.
Kritikos sulaukusi už tą biurokratinę idėją šalies vadovė iš pradžių išsižadėjo savo žodžių, o po to netgi perrašė pranešimą, kuriame jie buvo paskelbti.
Tiek šis tragikomiškas įvykis, tiek pirmadienio prezidentės kalbų putėsiai dar kartą patvirtino, jog politikų „susirūpinimas“ dalies provincijos nuosmukiu, kaip ir skurdu apskritai, – vėl proginis ir parodomasis.
Keista painiava ausį rėžė ir šalies vadovės kalbose apie būtinybę, kad ekonomikos augimą realiai pajustų ir paprasti mirtingieji, pirmiausia pensininkai.
Keista todėl, kad vienas pagrindinių nurodymų Vyriausybei, kurį paskelbė prezidentė, – prieš Seimo rinkimus „nenuslysti į populizmo liūną“. Galima suprasti, norėta pasakyti, kad valdžia nesiimtų dalyti pinigų norėdama patikti rinkėjams.
Tačiau čia pat D.Grybauskaitė puolė raginti Vyriausybę indeksuoti pensijas, nors tokios galimybės nematė dar praėjusį rudenį. Mat tada ji teigė, kad naujasis socialinis modelis neatsako į klausimą, iš kur paimti pinigų pensijoms indeksuoti.
Užvakar prezidentė taip pat nežinojo, ar tas socialinis modelis į minėtą klausimą atsako, bet pensijas indeksuoti jau pribrendo.
Beje, pažadus ir raginimus indeksuoti pensijas šiomis dienomis išjuokė artimiausi prezidentės sąjungininkai opoziciniai konservatoriai, vadindami tai „tipišku rinkimų šou“.
A.Butkevičius į visus pamokymus bei nurodymus atsakė irgi iš anksto surašyta kalba, kurios turinys abstraktumu panašus į prezidentės samprotavimus.
Liejosi pažadai, jog Vyriausybė tęs tą pačią politiką, kuri lemia šalies ūkio stabilumą ir augimą, tik dar prie to pridės naują variklį – investicijas ir inovacijas.
Nors gali atrodyti keista, minėti pietūs davė savotiškos naudos. Bent politologams. Pavyzdžiui, galima prognozuoti, kokie bus Prezidentūros ir Vyriausybei vadovaujančių socialdemokratų santykiai iki Seimo rinkimų.
Šalta pozicinė taika, kartais pereinanti į pasistumdymus, laukiant, kokia bus jėgų pusiausvyra po rinkimų ir abiem pusėms žinant, jog rudenį vėl gali tekti sėsti prie to paties pietų stalo.
Matyt, ne šiaip sau D.Grybauskaitė užvakar užsiminė, kad didelė dalis valdančiųjų greičiausiai išliks valdžioje ir po rinkimų, akivaizdžiai turėdama galvoje socialdemokratus.
Vadinasi, nebūtų itin logiška dabar juos pliekti, o po rinkimų tartis, ką kviestis į valdančiąją koaliciją. Kita vertus, prezidentei suderinti priešybes – ne naujiena.