„Visų mūsų noras, vizija – turėti Lietuvoje tokią
aukštąją mokyklą, kuri būtų itin patraukli studentui ir
dėstytojui, lyderiaujanti mokslo ir studijų srityse, puikiai
vertinama pasaulyje.
Ryžtingai siekdami šio tikslo, einame keliu,
kurio sėkme jau įsitikino ne viena Europos valstybė, ir tai šalyje
darome pirmieji – telkiame stipriausių šalies universitetų
pajėgumus“, – rašoma KTU rektoriaus Petro Baršausko laiške
studentams.
Pasak rektoriaus, keliamas tikslas – sujungti turimas
kompetencijas bei intelektinį potencialą biomedicinos ir
technologijos mokslų srityse, sukurti pasaulinio lygio studijų ir
aukštojo mokslo instituciją.
„Norint, kad šios vizijos virstų realybe, laukia 3–4 metai
įtempto darbo, kurių rezultatas džiuginantis bus tik tuomet, jei
į juos įsitrauksime bei juose aktyviai dalyvausime visi“, – sako
rektorius.
Pasak jo, susijungimas galėtų įvykti iki 2020-ųjų rugsėjo.
„Tikiu, kad jau 2020-ųjų rugsėjo 1-ąją pasitiksime būdami
stipriausio ir pažangiausio Lietuvos universiteto bendruomenės
nariais“, – sako P.Baršauskas.
Pasak P.Baršausko, universitetų jungimosi tendencijos matyti
visame pasaulyje, ir norėdami išlikti konkurencingi Lietuvos
universitetai turi sekti šiuo pavyzdžiu.
„Tai vienas pagrindinių argumentų – būti konkurencingu
tarptautiniu mastu, nes mažas nišinis specializuotas universitetas
niekada negalės patekti aukštai į reitingus ar būti konkurencingu
tarptautiniame kontekste“, – BNS sakė KTU rektorius.
Susijungę KTU ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU)
vadinsis Lietuvos universitetu, jų keliamas tikslas – iki 2025
metų būti tarp 250 geriausiųjų pasaulio universitetų, po
susijungimo pristatymo ministerijoje pranešė KTU.
P.Baršauskas pabrėžia, jog susijungus universitetams valdymo
struktūra bus viena: „Kategoriškai viena, kitaip nėra prasmės
žaisti. Kategoriškai viena administracija, ir savivaldos struktūros
– viena Taryba, Senatas.“
Universitetų vadovai pabrėžia, kad aukštosios mokyklos dėl
jungimosi savo namų darbus jau padarė, tačiau, siekiant
įgyvendinti aukštųjų mokyklų susijungimą, dabar būtinas
aukščiausios valstybės valdžios palaikymas ir parama.
„Susijungimo keliu jau ne pirmą dešimtmetį eina visa Europa,
nes siekiama konsoliduoti išteklius, kelti mokslinių tyrimų ir
studijų kokybę, didinti tarptautiškumą. Lietuvoje milijonui
gyventojų tenka 14,5 aukštojo mokslo institucijų, tuo metu Europos
Sąjungos šalių vidurkis – 4,6.
Ši statistika vienareikšmiškai
sako, kad aukštojo mokslo tinklo optimizavimas mūsų šalyje –
būtinas, tačiau daug metų nepradedamas vykdyti procesas“, –
pranešime cituojamas KTU rektorius.
„Kiekvienas iš besijungiančių universitetų ir šiandien yra
vienas iš lyderių savo srityje, tačiau, sujungę savo mokslo ir
studijų potencialą, mes pakilsime į dar aukštesnį lygį, tapdami
viena stipriausių aukštųjų mokyklų Baltijos regione. Žinoma, kad
šis sudėtingas ir ilgas procesas vyktų sklandžiai, būtina
valstybės parama. Valstybė turi investuoti į savo ateitį,
pažangą“, – teigia LSMU rektorius Remigijus Žaliūnas.
Abiejų universitetų vadovai tvirtina, kad pastaraisiais metais
KTU ir LSMU yra ne konkurentai, o glaudžiai bendradarbiaujantys
partneriai – abu universitetai prisidėjo prie mokslo ir verslo
slėnių „Santaka“ ir „Nemunas“ įsteigimo, 2013 metais
inicijavo bendrų mokslinių tyrimų programą sveikatos technologijos
ir biotechnologijos tema, finansuojamą iš vidinių institucijų
lėšų, kartu su Lietuvos energetikos institutu įkūrė Nacionalinį
inovacijų ir verslo centrą, vienijantį slėnių „Santaka“ bei
„Nemunas“ veiklas.
Anot pranešimo, šiuo metu KTU, LSMU ir Vilniaus universitetas su
užsienio partneriais dirba prie itin svarbaus nacionaliniu mastu
sveiko senėjimo mokslo ir technologijų ekscelencijos centro HEALTH-
TECH steigimo projekto, finansuojamo Europos Komisijos lėšomis.
Universitetai bendradarbiauja ne tik vykdami tarpdisciplininius
mokslinius tyrimus, bet ir vystydami bei įgyvendindami bendras
studijų programas: 2015 metų rugsėjį studentai jau pradėjo
studijuoti pirmojoje bendroje KTU ir LSMU studijų programoje
„Sveikatos informatika“, taip pat parengta nauja „Medicininės
chemijos“ programa.